Požiūris į grupinio gyvenimo namus: ir vieta ne ta, ir kaimynai ne tie

Vievyje, Šviesos gatvėje, planuojama statyti grupinio gyvenimo namus psichinę ir protinę ­negalią turintiems žmonėms. Tarybos po­sėdyje sprendimai­ apie projektą buvo svarstyti keletą kartų, tiek pat kartų apie tokių namų pla­nuojamą statybą informacija buvo skelbiama „Elektrėnų kronikoje“, bet į liepos 16 d. vykusį susirinkimą atėję daugelis vieviečių sakė nieko nežinoję. Šviesos gatvės gyventojai, kurių kaimynystėje iškils naujieji namai, susirūpinę dėl naujųjų kaimynų: ar šie nesujauks jų gyvenimo?

Nauji kaimynai – už poros metų
Šį kartą į susirinkimą vieviškių susirinko daug, o dauguma iš jų ­jauni žmonės. Į susirinkimą atvyko savivaldybės vadovai, neįgaliųjų or­ganizacijų pirmininkai ir net keturi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai. Šiltą liepos pavakarę susirinkimas vyko lauke, naujųjų Vievio bendruomeninių namų pavėsyje. Apie planuojamus statyti namus ilgai kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Globos įstaigų neįgaliems asmenims koordinatorė Jurgita Jokubauskienė. Ji vieviškius informavo apie globos namų pertvarką, vykdomą nuo 2014 m., kalbėjo, kad grupinio gyvenimo namai yra tie namai, kuriuose neįgaliesiems padedama integruotis į bendruo­menę, ugdomi socialiniai įgūdžiai, neįgalūs žmonės turi galimybę gyventi visavertį gyvenimą, užtikrinama jų tobulėjimo laisvė.

Grupinio gyvenimo namų darbuotojai skatina gyventojus siekti savarankiškumo, padėdami jiems užmegzti socialinius ryšius, įgyti pasitikėjimo savimi. Pagalba teikiama pagal poreikį tokio­se srityse, ­kuriose neįgaliajam tikrai jos reikia, ­pavyzdžiui, tvarkantis finansus, asmens higienos klausimais, vartojant medikamentus, įgyjant savitvar­kos įgūdžių ir pan. Grupinio gyvenimo namuose viename pastate atskiruose kambariuose, atskiroje teritorijoje gyvena ne daugiau kaip 10 asmenų ir juose 24 val. per parą dirba kvalifikuoti socialinių paslaugų srities specialistai. Grupinio gyvenimo namai Vievyje, jeigu dar šiemet bus pasirašytos visos reikiamos sutartys, galėtų būti pastatyti per 2 metus, pradedant nuo kitų metų, t.y. iki 2023 metų. Lietuvoje šiuo metu veikia 29 grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvena 238 žmonės.

Ko nepastebi elektrėniškiai
Ministerijos atstovei antrino­ savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė. Ji priminė, kad jau praėjo trys dešimtmečiai nuo to laiko, kai atrodė, jog visuomenėje neįgalių žmonių net nėra. Visi neįgalieji buvo uždaryti specialiuose namuose. Institucinis globos požiūris, vyra­vęs ilgus dešimtmečius, įtvirtino dis­krimina­cinę praktiką ir normą, ypač žemą neįgaliųjų statusą – esą jie pri­klausomi nuo kitų ir mažai ką geba. Todėl, siekiant pokyčių institucinės socialinės globos srityje, keliamas tikslas skatinti stacionarių globos įstaigų pertvarkos procesą ir sudaryti sąlygas savivaldybėse. Vyk­­dant globos įstaigų pertvarką,­ siekiama suformuoti pagalbos ir paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam neįgaliam as­meniui gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir, nepatiriant socialinės atskirties, dalyvauti jame. Siekiant šio tikslo, steigiami grupinio gyvenimo namai, savarankiško gyvenimo namai, apsaugotas būstas, taip pat diegiamos su apgyvendinimu nesusijusios socialinės paslaugos. Elek­trėnuose panašios paslaugos vykdo­mos nuo savivaldybės įkūrimo ir elektrėniškiai to nė nepastebi. Pavyz­džiui, Elektrėnų mokykloje-darželyje „Žiogelis“ yra vaikų su psichikos ir proto negalia grupė, bet jie visai netrukdo ten ugdomiems kitiems vaikams. Paramos šeimai tarnyboje, įkurtoje šalia Vaikų dienos centro, dienas leidžia suaugę neįgalūs elektrėniškiai. Apie šią tarnybą esame ne kartą rašę. Tarnybos auklėtiniai yra aktyvūs įvairių renginių dalyviai, kartais koncertuojantys, savo darbelius pardavinėjantys mugėse, o kartais nuoširdžiai besidžiaugiantys renginių programa. Elektrėnų bendruomenių namuose taip pat veikia psichinę ir protinę negalią turinčių žmonių bendrija „Spindu­lys“. Elektrėnų socialinės globos namuose savarankiškai gyvena keli minimą negalią turintys gyventojai ir niekam jie netrukdo. V. Šimkūnienė užtikrino, kad vieviškiams namuose gyvenantys žmonės tikrai netrukdys, atvirkščiai, jie galės padėti kaimynams išugdyti toleranciją, jei to reikėtų, kitokiems žmonėms. O kitoks mes galime tapti kiekvienas – užtektų kad ir kokio eismo įvykio.

Pradžia padaryta
Vievyje taip pat įkurtas dienos centras psichinę negalią turintiems žmonėms. Jų dirbtuvėlės veikia Vievio sveikatos priežiūros centre Bažnyčios g. Vievio neįgaliųjų draugijos pirmininkė Marija Slavinskienė, vadovaujanti dirbtuvėlėms, dalinosi savo nauja patirtimi ir sakė, kad ji pati iš neįgaliųjų daug ko turi pasimokyti. Dirbtuvėlėse žmonės gamina papuošalus, kitus darbelius, kuriuos gali parduoti ir užsidirbti. Apie savo ­darbines patirtis dalijosi M. Kazbarienė ir M. Slavinskienė. O vieviškiai vienas už kitą aktyviau stengėsi išsakyti savo nuo­mones. Oponentai,­ nepritariantys na­mų statybai ar nenorintys naujų kai­mynų, siūlė namams parinkti kitą vietą. Vieta, pasak V. Šimkūnienės, Šviesos 1A parinkta todėl, kad tai yra 20 arų valstybinės žemės su gera infrastruktūra, lei­džiančia neįgaliesiems naudotis miesto patogumais: arti parduotuvės, gydymo įstaigos, bažnyčia, švietimo įstaigos ir pan. Ki­ti oponentai taip pat sakė nieko prieš neįgaliuosius neturintys, bet nenorintys, kad jų vaikai žaistų vienoje aikštelėje – bijantys, kad jų vaikai iš neįgaliųjų nesityčiotų. Oponentai taip pat nerimavo, kad tuose na­muose gyvens ne tik neįgalūs vieviškiai, bet bus atkelti ir iš kitų Vilniaus apskrities rajonų.

Susirinkime kaip niekad daug dalyvavo jaunų žmonių, pasisakančių už tokių namų statybą. Vieni patys augina neįgalius vaikus, kiti panašiose įstaigose dirbę užsienyje, treti ir taip suprantantys, kad neįgalūs žmonės – mūsų visuomenės dalis ir jie turi teisę gyventi tarp mūsų: jie privalo lankyti darželį, mokyklą, pagal savo išgales dirbti ir pan. Pasak susirinkime dalyvavusios VšĮ Švietėjiškų iniciatyvų centro Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovės Kristinos Paulikės, šioje pertvarkoje sunkiausia susitvarkyti su žmonių požiūriu. Žmonėms trūksta informacijos, o norint į visuomenę priimti kitokius, nei esi pats, žmones, reikia daug bendrauti. Tad ir susirinkime vieni prašė, o kiti siūlė įvairius mokymus, kaip žmonėms bendrauti tarpusavyje – neskirstant, ar žmogus sveikas, ar turi negalią.