Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai

Lietuva

Kalėdos / Pexels

Lukas JuozapaitisŠaltinis: BNS

Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija.

Pardavėjai tikina, jog kainų šį sezoną stengėsi nekelti. Be to, eglutės perkamos ir internetu, o kai kuriose e. parduotuvėse jos pabrango.

Savo ruožtu žiedinės ekonomikos ekspertas sako, kad tvaresnis pasirinkimas – dirbtinė eglutė, tačiau ir gyvi medeliai „nėra labai didelis blogis“ – jos panaudojamos kompostui arba šilumos gamybai.

Pirkėjai labiau domisi dirbtinėmis eglėmis

Didžiausias Lietuvos prekybos tinklas „Maxima“ kirstinėmis eglutėmis nebeprekiauja jau trejus metus, tačiau jo atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė tikina, jog populiarėja dirbtinės eglutės. Jomis pradėta prekiauti lapkričio pradžioje.

„Pastarųjų trejų metų duomenys rodo, kad pirkėjams kur kas labiau aktualios yra dirbtinės eglutės, ypač gruodžio pradžioje, kai daugumai jau norisi puošti namus, ruoštis artėjančioms Kalėdoms“, – komentare BNS teigė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

„Maxima“ nuo šių metų siūlo įsigyti mažų gyvų eglaičių vazonuose. Pasak tinklo atstovės, tiek jų, tiek dirbtinių eglių pardavimai išauga antrą gruodžio savaitę, nors daug jų parduota ir lapkričio viduryje, nuolaidų dienomis. Dažniausiai pirkėjai įsigyja žemesnių dirbtinių eglučių.

Prekybos tinklas „Lidl“ šiemet pirkėjams taip pat pasiūlė tiek dirbtinių, tiek gyvų eglučių.

„Lidl“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė sakė, jog labiausiai eglutėmis pirkėjai domėjosi gruodžio pradžioje ir viduryje – jie itin greit išpirko 2,1 metro aukščio dirbtines egles. Jos teigimu, populiarios ir gyvos eglutės, kurių kainos šiemet išliko panašios.

„Jaučiamas pirkėjų susidomėjimas vazoninėmis eglėmis, taip pat klientai mielai perka ir mažas dekoratyvines eglutes“, – teigė L. Skersytė.

Urėdija parduoda mažiau miško eglių

1,82 tūkst. kalėdinių medelių 26-iose vietose visoje Lietuvoje pardavusi Valstybinių miškų urėdija (VMU) šiemet stebi smukusią miško eglaičių paklausą.

„Pirkėjų srautas nepakito, tačiau, palyginti prekybą su ankstesniais metais, ji gerokai sumažėjusi“, – komentare BNS teigė urėdija.

Jos vertinimu, platų medelių asortimentą patraukliomis kainomis turi prekybos centrai, be kita, ko siūlantys nuolaidas. Tuo metu urėdija taiko fiksuotą kainodarą. Pasak jos, eglučių kainos šiemet beveik nekilo, 5 proc. pabrango tik medeliai vazonuose.

Urėdija gyventojams taip pat nemokamai išdalijo daugiau nei 100 tūkst. eglišakių.

Egles perka ir internetu

E. prekybos platformos „Pigu.lt“ komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas pabrėžė, kad susidomėjimas dirbtinėmis eglutėmis pradeda augti jau rugsėjį, tačiau jos aktyviausiai perkamos lapkritį bei gruodį.

„Šiais metais fiksavome panašias pardavimų apimtis, kaip ir praėjusiais metais – tiek lapkričio, tiek gruodžio mėnesiais“, – komentare teigė N. Mikalajūnas.

Pasak jo, eglučių kainos platformoje šiemet išaugo 19 proc. – pirkėjai joms vidutiniškai išleido 49 eurus.

Tvariausia – dirbtinė eglutė

Nevyriausybinės organizacijos „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius pastebėjo, kad aplinkai draugiškiausias būdas būtų „pasidžiaugti egle, kuri auga miške“, tačiau jas puošiantiems siūlo kasmet naudoti tą pačią dirbtinę eglutę.

„Jei dirbtinė eglutė naudojama dešimt ar daugiau metų, čia būtų tas geresnis pasirinkimas. Nes per tą laiką eglutės, kurios atkeliauja iš miško, ir išaugtų, ir daug CO2 absorbuotų“, – teigė D. Tracevičius.

„Bet man kyla klausimas, ar žmones dirbtines eglutes taip ilgai naudoja, nes keičiasi skoniai, poreikiai ir gali būti, kad panaudoję kelis kartus žmonės, pavyzdžiui, sulaužo bei perka naują arba grįžta prie natūralių“, – pridūrė jis.

Vis dėlto, anot D. Tracevičiaus, ir gyvos eglutės „nėra labai didelis blogis“, kadangi praėjus šventėms jos surenkamos bei panaudojamos, pavyzdžiui, kompostui arba šilumos gamybai.

„Vienkartinė eglutė nėra labai didelis blogis, nėra didelio neigiamo poveikio atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis Lietuvos šilumos ūkio grįsta biokuru“, – pabrėžė „Žiedinės ekonomikos“ vadovas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt