Politikų požiūris: kaimo vaikai turėtų mokytis kaip sovietmečiu?

Kaunas

Rajono tarybos narių dauguma pritarė švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planui – Truskavos pagrindinės mokyklos teisinis statusas bus pertvarkytas iš savarankiškos biudžetinės įstaigos į Šėtos gimnazijos skyrių. / Aldo Surkevičiaus nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

127193

Penktadienį nuotoliniu būdu vykusiame rajono tarybos posėdyje vietos politikai atsiskleidė visu gražumu. Kai kurie iš jų, matyt, siekdami susikrauti politinius dividendus deklaruodami rūpestį kaimo vaikais, atvirai manipuliavo ir kiršino kaimo bendruomenes, aiškino, kad kaimo mokyklos turi ne tik mokyti vaikus, bet ir spręsti socialines bei renginių organizavimo problemas. Buvo net ir tokių, kurie sakė, kad mokytis skirtingų klasių vaikams vienoje jungtinėje klasėje – nieko tokio, esą tai turi net tam tikrų privalumų, o vienas politikas net rėžė, kad ne visi vaikai imlūs žinioms ir ne visi gali pasiekti aukštumų, todėl esą, kai kuriems užtektų ir jungtinėje klasėje paklausyti pamokų, kad kažkas liktų galvoje.

Maža to, visą rajono tarybos posėdį nuolat prie kompiuterio video kameros nervingai šokinėjęs ir aplink stalą marširuodamas bei kolegas auklėdamas buvęs meras Saulius Grinkevičius net pateikė savo asmeninį pavyzdį, kaip mokėsi sovietmečiu jungtinėje klasėje net ketverius metus ir kaip jam tai išėjo į naudą, tad esą ir dabar vaikus taip galima būtų mokyti.

Mokyklos vadovės požiūris – pritrenkiantis

Tuo tarpu Truskavos pagrindinės mokyklos direktorė Rasa Lemkė, politikų prašiusi, kad jos vadovaujama mokykla dar bent metus nebūtų jungiama su Šėtos gimnazija ir netaptų šios gimnazijos skyriumi, pritrenkė savo požiūriu ir į vaikus, ir į tėvus.

Per pastaruosius porą metų netekusi beveik 30 mokinių, kurie pasirinko važinėti į kaimynines Šėtos ir Ramygalos gimnazijas, R. Lemkė ne tik pačioje Truskavos mokykloje neįžvelgė jokių problemų dėl tokio vaikų pasirinkimo, bet ir apkaltino juos pabėgimu nuo atsakomybės ir siekiu rinktis lengvesnį gyvenimą.

Pasak Truskavos pagrindinės mokyklos direktorės, važinėti į gimnazijas pasirinko ne patys gabiausi ir stropiausi mokiniai.

R. Lemkė net kelis kartus pakartojo, kad taip jie tiesiog vengia atsakomybės ir pridūrė, kad mokyklą palikusių vaikų tėvai taip pat mokėsi toje pačioje Truskavos mokykloje ir taip pat vengė atsakomybės.

Be to, pedagogė aiškino, kad į gimnazijas važinėjantys truskaviečių vaikai ateityje turės spragų kaip asmenybės.

Mokyklos vadovė nesidrovėjo paviešinti ir asmens duomenų, viešai įvardydama vienos truskaviečių šeimos pavardę, kurios tėvas esą reikalauja, kad jo vaikai mokytųsi Šėtos gimnazijoje, nors patys vaikai, direktorės tikinimu, labai nori sugrįžti į Truskavos pagrindinę mokyklą.

Bendruomenės apie numatomus pokyčius buvo informuotos

Su parengtu rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planu tiek Tiskūnų mokyklos bendruomenė, tiek ir Petkūnų bei Skaistgirių mokyklos, kurias šis planas taip pat netrukus palies, buvo jau seniai supažindintos.

Savivaldybės Švietimo skyriaus specialistai ir šio skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius daugybę kartų diskutavo su šių mokyklų vadovais, mokytojais ir vaikų tėvais apie laukiančius pokyčius, kol rado visiems tinkančius kompromisinius sprendimus.

Pačios mokyklų bendruomenės buvo pritarusios, kad Josvainių gimnazijos Skaistgirių skyriuje būtų nebevykdomos pradinio ugdymo programos ir čia būtų mokomi tik pradinukai ir ikimokyklinukai, tos pačios gimnazijos Pernaravos skyriuje nebebūtų mokomi vaikai pagal pagrindinio ugdymo programą ir čia liktų pradinukai, priešmokyklinukai ir ikimokyklinukai, o Truskavos pagrindinės mokyklos teisinis statusas būtų pertvarkytas iš savarankiškos biudžetinės įstaigos į Šėtos gimnazijos skyrių, kuriame viskas liktų taip, kaip iki šiol, tik dėl mokinių stygiaus čia nebūtų formuojama jungtinė 5–6 klasė.

J. Lukoševičius akcentavo, kad formuojant rajono švietimo politiką reikia atsižvelgti į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos keliamus reikalavimus, kuriuose aiškiai sakoma, kad vaikams mokantis 5–8 klasėse jungtinių klasių neturėtų būti, o 9–10 klasėse net ir Vyriausybės nutarimu tokių klasių neleidžiama formuoti.

„Aš pats asmeniškai Pernaravos mokykloje susitikau su mokyklos bendruomene ir tie klausimai buvo svarstomi. Pedagogai puikiai supranta, kad 10 metų jie dirbo jungtinėse 5–8 klasėse, tai jau lyg visi supranta, kad taip toliau negali tęstis ir problemų nedaro. 18 žmonių ten dirba užimdami tik 6,1 etato, tad jų krūviai yra labai minimalūs.

Pačioje Pernaravos mokykloje lieka 4 pradinukai, o šiame miestelyje gyvenantys trys 5–8 klasių mokiniai bus vežiojami mokytis į Josvainius.

Truskavos pagrindinę mokyklą sujungus su Šėtos gimnazija nukentėtų tik vienas penktokas, kuris dabar yra ketvirtokas. Jam tektų mokytis Šėtos gimnazijoje.

Nepilnai vyresnių vaikų klasei, kurią sudaro tik penki mokiniai, siūlytume leisti užbaigti 8 klases Truskavoje. Taigi, Truskavos mokykloje neliktų tik direktoriaus etato“, – spaudžiamas pasakyti, kas nukentės dėl paruošto sprendimo projekto, sakė J. Lukoševičius.

Beje, Truskavos pagrindinės mokyklos vadovės pareigas R. Lemkė eina laikinai.

Pernai ji nedalyvavo skelbtame konkurse eiti šios mokyklos vadovo pareigas, nes prieš šį konkursą neišlaikė vadovo kompetencijų patikrinimo, o kadangi neatsirado kitų kandidatų ir konkursas neįvyko, šiai moteriai mokyklos vadovės pareigas pavesta eiti tik laikinai.

Sprendimą pakeitė kone per naktį

Svarstant šį klausimą nuolat žibalą į ugnį pilsčiusi valstietė ir žalioji Karolina Štelmokaitė aiškino, kad susitarimas su Truskavos mokykla pasiektas neteisingai informavus mokyklos bendruomenę, kad joje negalės likti nepilnų klasių, todėl dabar, esą situacijai pasikeitus, kai nepilnos klasės mokykloje vis tik išliks, reikia iš naujo atsiklausti mokyklos, ar ji sutinka su sprendimu prijungti ją prie Šėtos gimnazijos.

K. Štelmokaitė emocingai dėstė, kad tiek mokinių tėvai, tiek mokytojai turėjo apsispręsti – ar iš principo naikinti pačią mokyklą, ar jau geriau ją padaryti Šėtos gimnazijos dalimi.

Kad Truskavos pagrindinės mokyklos sujungimas su Šėtos gimnazija prilygtų jos uždarymui, kiek vėliau aiškino tiek liberalai, tiek ir Valstiečių ir žaliųjų frakcijs vadovė bei K. Štelmokaitės motina Adelė Štelmokienė, pareiškusi, kad: „Švietimas ne ta sritis, kur reikia taupyti, ir ne ant kaimo mokyklų, ant kaimo vaikų,“ nors ką tik tiek Švietimo skyriaus vedėjas J. Lukoševičius, tiek ir rajono tarybos Švietimo ir kultūros komiteto nariai buvo akcentavę, kad šis jautrus ir skausmingas bendruomenei sprendimas yra visiškai nesusijęs su lėšų taupymu ir pinigai šioje vietoje neskaičiuojami, o siekiama, kad vaikams būtų užtikrintas kokybiškas išsilavinimas.

Panašu, kad K. Štelmokaitės paakinta Truskavos pagrindinės mokyklos direktorė R. Lemkė, kuri šią mokyklą prijungus prie Šėtos gimnazijos vienintelė ir neteks savo pareigų, sakė, jog mokyklos bendruomenė vis tik labai gailisi ankstesniojo savo sprendimo, kad sutiko jungtis prie Šėtos gimnazijos ir prašė šį sujungimą atidėti dar bent metams.

Kodėl ji staiga persigalvojo kone per naktį, jokių konkrečių argumentų taip ir nepateikė, išskyrus tai, kad mokykloje liks nepilnos klasės.

Galima manyti, kad čia, ko gero, neapsieita be kai kurių politikų manipuliavimo, nes realiai mokykla lieka tokia, kokia buvusi, tik gauna aukštesnį gimnazijos skyriaus statusą ir direktorė netenka savo pareigų.

Tačiau net ir žinant, kad įvyks tik toks pokytis, kai kurie politikai atkakliai ir pabrėžtinai bandė įpiršti mintį, kad mokyklos statuso keitimas yra ne kas kita kaip mokyklos sunaikinimas ir tiesiausias kelias į jos uždarymą.

Gyrėsi idealiomis sąlygomis ir aukšta kvalifikacija

Truskavos mokyklos direktorė R. Lemkė aiškino suprantanti, kad realiai pasikeis tik mokyklos pavadinimas, tačiau, pasak jos, Truskavos bendruomenės žmonės to nesupras: „Pačioje bendruomenėje, išgirdus, kad keičiasi mokyklos pavadinimas ir tampame tik skyriumi, tai jau iš tikro yra mokyklos naikinimas, nes pačioje bendruomenėje suvokimas yra visiškai kitoks.

Jeigu mokykla tampa skyriumi, vadinasi, tai yra tik laiko klausimas, kada ji bus uždaryta, nes ir šiai dienai jau ne vienus metus aplinkui mus uždarinėja pati bendruomenė.“

Mokyklos vadovė aiškino, kad renovuotoje ugdymo įstaigoje yra sudarytos idealios sąlygos vaikams mokytis, o mokytojai čia nenusileidžia gimnazijų pedagogams ir turi tokią patirtį, kad laisvai ir be problemų gali dirbti net ir su jungtinėse klasėse besimokančiais vaikais, nenukenčiant jų ugdymo kokybei.

Pedagogė įvardijo, kad mokykla esą tik dabar laikinai susiduria su vaikų stygiaus problema. Esą palaukite – į Truskavą atsikėlė gyventi kelios naujos šeimos, tad mokyklos mokinių skaičius netrukus pasipildys 2–3 vaikais ir problema bus išspręsta.

Mokiniai išėjo, mokykla ne prie ko?

Tuo tarpu dėl to, kad per pastaruosius pora metų Truskavos pagrindinę mokyklą paliko ir į Šėtos gimnaziją važinėja mokytis 12 šios mokyklos buvusių auklėtinių, o į Ramygalos gimnaziją – 17, R. Lemkė neįžvelgia jokios problemos savo vadovaujamoje ugdymo įstaigoje ir tai įvardijo kaip laikiną nukrypimą.

Pasak jos, mokyklą palikusių vaikų tėvai sako, kad vaikai tiesiog nori mokytis gimnazijoje, o ne pagrindinėje mokykloje, todėl ir išvyko iš Tiskūnų, o ji pati tai vertina kaip vaikų pabėgimą nuo atsakomybės ir jų norą lengvai gyventi. Esą į gimnazijas išėjo ne patys stropiausi ir gabiausi mokiniai. Be to, šioje mokykloje mokėsi ir jų tėvai, kurie, pasak direktorės, taip pat vengė atsakomybės.

„Tai toks tėvų lengvas požiūris, o vaikų pabėgimas nuo atsakomybės“, – reziumavo R. Lemkė ir, K. Štelmokaitei akcentavus, kad mažas kaimo mokyklas reikia išlaikyti dar ir dėl koronaviruso pandemijos, nes mažose mokyklose vaikams esą bus mokytis saugiau, ji prašė „leisti mokyklai išlikti dar bent metams, kai aplinkui tokia stresinė situacija.“

Vadovės požiūris nustebino

Toks Tiskūnų pagrindinės mokyklos vadovės požiūris nustebino kai kuriuos rajono tarybos narius.

Romualdas Gailiūnas R. Lemkės pasisakymus, apibūdino kaip menkinančius kitas ugdymo įstaigas, į kurias išėjo mokytis truskaviečių vaikai.

Susigriebusi mokyklos vadovė puolė teisintis, kad esą nieko nenorėjusi menkinti ir mananti, kad visos ugdymo įstaigos yra geros ir visos stengiasi vaikui suteikti kokybišką išsilavinimą ir išauginti asmenybę. Ji puolė aiškinti, kad kai kuriems vaikams tiesiog reikia mokytis mažose klasėse, nes jiems sunku socializuotis didelėse. Esą jiems reikia daugiau globos ir individualaus dėmesio. O visos kitos sąlygos jų renovuotoje mokykloje yra tiesiog idealios.

Vaikų sąskaita pasiūlė spręsti socialines problemas

Netrukus R. Lemkė sulaukė ir daugiau užtarėjų.

Kartu su liberalais opoziciją sudariusi buvusi eksministrė V. Baltraitienė aiškino, kad į mokyklą reikia žiūrėti ne tik kaip į ugdymo įstaigą, teikiančią vaikams išsilavinimą, bet ir kaip į įstaigą, kaime sprendžiančią labai daug socialinių problemų.

Pasak jos, kai kuriems kaimo vaikams mokykla yra viskas.

„Mokykla yra viskas – ir pavalgymas, jam ne gėda gauti nemokamo maitinimo, jam yra galimybė galbūt ir po dušu nusiprausti, ko jis nepadarys didesnėj mokykloj, nes jį visi užjuoks. (...). Iš tikrųjų esu už tai, kad reikia, ypač kaimo vietovėse, spręsti ir socialines problemas“, – rėžė V. Baltraitienė.

Jai nenusileido ir nuolat visus mokantis bei niekaip savo buvusių pareigų negalintis pamiršti ir vis primenantis, kad buvo meru, S. Grinkevičius, visą posėdį neramiai šokinėjęs nuo kompiuterio.

„Jo, aš čia įdėmiai klausiau. Kad manęs nesimatė, tai aš čia vaikščiojau, bet girdėjau jus visus, – aiškinosi S. Grinkevičius. – Aš pritarčiau Virginijai, ką sakė – ne vien ugdymo kokybė – mes turim spręst ir socialinius klausimus.

Buvau nuvažiavęs į Pernaravą susitikti su gyventojais, tai jie labai nusivylę, kad nelieka 5–8 klasių, jie sako, kad kai buvo ta mokyklėlė su vyresniais mokiniais, tai jie per valstybines, religines šventes mokyklą pasipuošdavo, kažkokias eisenas organizuodavo, būdavo linksma, būdavo smagu, dabar nelieka – lieka tiktai pradinukai.“

Vadinasi, politikų supratimu, mokykla kaime turi ne tik vaikus ugdyti, bet ir socialines bei renginių organizavimo problemas spręsti. Tačiau politikai net nebando atsakyti į esminį klausimą – iš kur kaimo mokyklose vis tik paimti vaikų ir galiausiai, kas ateityje spręs tų vaikų problemas, kai jie negaus gero ir tinkamo išsilavinimo.

O kad ugdymo kokybė nėra vienintelis ir pats svarbiausias tikslas, S. Grinkevičius bandė įrodyti ir savo asmeniu pavyzdžiu, prisimindamas, kaip pats mokėsi sovietmečiu: „Aš keturis metus mokiausi jungtinėj klasėj, nežinau ir kas mane pažįsta, nesu visiškai liurbis ir kvailys.“

Dar labiau sužibėjo prieš juos kalbėjęs valstiečių ir žaliųjų atstovas Algimantas Kižauskas: „Ne visi vaikai imlūs žiniom ir ne visi gali pasiekt tų aukštumų. Kitam gal užtenka jungtinėj klasėj paklausyt ir lieka iš karto galvoje. Mes matom, kad gyvenime ne visi pasiekia aukštumas ir gerų rezultatų. Kokybę irgi siūlyčiau vertint kartu su žmogaus protu.“

„Nereikėtų apsimetinėti, kad tokiu būdu giname kaimą ir jo vaikus“

Nemažai rajono tarybos narių paprieštaravo tokiam opozicijos ir valstiečių požiūriui ir akcentavo, kad vaikų sąskaita negalima spręsti socialinių ir kitų kaimo problemų.

„Tikrai nereikėtų apsimetinėti, kad tokiu būdu giname kaimą ir jo vaikaus.

Vaikams, mano galva, kaip tik geriau gauti kuo geresnį išsilavinimą, nes po tokių jungtinių klasių, jiems po to vis tiek reikės važiuoti į gimnaziją ir tuomet integruotis gimnazijoje bus dar sudėtingiau, nes paruošimo lygis jungtinėse klasėse nebus toks geras.

Na, nebent mes norim vaikus palikti su aštuonių klasių išsilavinimu kaime kaip pokario metais“, – sakė Alvydas Ardavičius.

Nustebino trumparegiškas požiūris

Darbo partijos atstovas Dangiras Kačinskas, pats dirbdamas ugdymo įstaigos vadovu, R. Lemkės klausė: „Jūs kai kalbėjot apie mokyklos perspektyvas, daug kartų kartojosi tokie žodeliai lyg, gal, bent metams... Tai ar logiška planuoti veiklą metams?

Manau, kad kiekvienas įstaigos vadovas turėtų labai tiksliai susiskaičiuoti bent dešimtmečiui ir pasakyti, kaip bus.“

„Aš suprantu, kad planuoti galima ir vizijas ir misijas matyti, bet iš kitos pusės gyvenimas yra gyvenimas“, – aiškinosi R. Lemkė.

Toks mokyklos vadovės požiūris nustebino ir tarybos narį pedagogą Tomą Bičiūną: „Norėčiau pirmiausia patikslinti, kad neklaidintumėt žmonių – niekas neuždaro šitos mokyklos, o daro ją skyriumi, tai vienas dalykas. Ir čia nereikia žmonėms sakyti, kad mokykla yra uždaroma.

Tačiau jeigu dėl pavadinimo keitimo dalis mokyklos bendruomenės išsilaksto, tai kažkas yra ne taip. Nes jeigu yra gera mokykla, tai pakeitus jos pavadinime vieną žodį, mokykla dėl to neturėtų išsilakstyti.

Kitas dalykas – pati mokyklos vadovybė sako, kad tai yra labiau formalu, todėl siūlyčiau vadovybei ir bendruomenei labiau šviesti savo žmones ir aiškinti, kad tai tik tampama skyriumi ir verta likti mokiniams toje mokykloje, jeigu manote, kad ten ugdymas tinkamiausias.

Pastebėjau, kad Jūsų ambicijos labai mažos, nes galvojama tik apie dar vienus metus, tik apie dar metų išlikimą. Tai labai keistai skamba – bent metams dar palikit. Nesuprantu šito pasakymo.

Karolina Štelmokaitė akcentavo, kad mažas kaimo mokyklas reikia išlaikyti dar ir dėl koronaviruso pandemijos, nes mažose mokyklose vaikams esą bus mokytis saugiau.

Ir niekaip negaliu pritarti minčiai, kad šiuolaikiniame pasaulyje turėtų ir galėtų gyvuoti jungtinės klasės. Ir nebenurašinėkim visko tam COVID‘ui, tai pandemijai ir objektyviau galvokime apie vaikų ateitį ir jų galimybę mokytis šiuolaikiškose aplinkose.

Kadangi girdėjau iš pačios direktorės pasisakymo, kad dalis vaikų jau neturi socializacijos, kadangi bijo didesnių klasių ar mokyklų, tai darykim išvadas.“

Ir vis tik svarbiausia – kokybiškas ugdymo procesas

Švietimietė Aušra Nesterovienė sakė suprantanti, kad vaiko buvimas prie namų tarsi ir palengvina tėvų būtį, o ir pats vaikas galbūt jaučiasi saugiau, bet nepaisant to, mokyklų tinklo pertvarka yra būtina siekiant efektyviai naudoti švietimo išteklius.

„Sprendimo projektas parengtas specialistų, turinčių ilgametę darbo patirtį, kurie nuodugniai išanalizavo situaciją.

Natūraliai mažėjantis mokinių skaičius ir ugdymo proceso organizavimas jungtinėse klasėse, mano supratimu, tikrai nėra galimas ir užtikrinantis kiekvieno mokinio ūgtį.

Ypač šiais laikais mokiniai turi gauti pilną ir visavertį paketą, kad lengvai integruotųsi konkuruojančioje aplinkoje“, – sakė A. Nesterovienė.

Kad vaikų sąskaita negalima spręsti kaimo socialinių ar kitų problemų, sakė ir rajono tarybos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė: „Tikrai manau, kad kiekvienas kalbėjęs tarybos narys, kad ir savaip, bet supranta, kad tai jautru ir skausminga.

Toks tinklo pertvarkos plano projektas ir pasirinktas, kai mokykla lieka, joje užtikrinant geriausią ugdymo kokybę, tad tikrai nevartokim tokios sąvokos, kad ji naikinama ar uždaroma.

Šiandien tokia situacija, bet duok Dieve, iš kažkur atsirastų tų vaikelių, visada situaciją galime keisti, tinklo planą pakoreguoti.

Jau eilę metų švietimo ekspertai ir auditoriai konstatuoja faktą, kad jungtinės klasės nesudaro galimybių šiuolaikiškai ir perspektyviai ugdyti vaikus, todėl ir turime imtis adekvačių sprendimų.

Ir nespręskime bendruomenės ar socialinių problemų vaikų sąskaita.

Manau, kad tokių žemo lygio bendruomenių, iš kurių vaikai yra nesiprausę ir nemokantys bendrauti, kaip čia buvo kalbėta prieš tai, mūsų rajone tikrai nėra. Bendruomenės pakankamai socialiai atsakingos ir tikrai jose vaikai moka ir praustis, ir bendrauti, ir nebijo pavalgyti net ir didelių mokyklų valgyklose.

Šiandien suskaičiavome, kad iš Truskavos pagrindinės mokyklos 30 vaikų išvežami vien todėl, kad nori mokytis gimnazijoje, bet patikėkit, taip yra ne dėl ugdymo įstaigos pavadinimo, o iš tiesų todėl, kad gimnazija savo turiniu vaikui atveria ir ženkliai daugiau galimybių. Ir akivaizdu, kad tėvai tai mato ir renkasi geriau, kad vaikas vyktų toliau, bet turėtų tvirtesnius pagrindus ateičiai.

Mokyklų tinklo pertvarkos planas paruoštas tikrai atsakingai ir apgalvotai, prioritetu pasirenkant vaiką ir jo ateitį.“

Bandė nušalinti mokytojus

Visą rajono tarybos posėdį spyruokliavusi K. Štelmokaitė nepaliaujamai mokė merą, kaip reikia vesti posėdį, o galiausiai ji taip įsijautė, kad pareiškė, jog, svarstant švietimo įstaigų pertvarkos planą, nuo balsavimo turi nusišalinti visi taryboje dirbantys pedagogai.

Jai paklusti suskubo liberalas Saulius Sinickis, pareiškęs, kad švietimo įstaigoje dirba jo žmona.

Pedagogams Tomui Bičiūnui ir Gitanai Kaupienei pareiškus, kad klausimas nesusijęs su įstaigomis, kuriose jie dirba, todėl nėra pagrindo nusišalinti, staiga S. Sinickis persigalvojo ir S. Grinkevičiaus padedamas atšaukė savo nusišalinimą.

Tarybos narių dauguma pritarė švietimo įstaigų tinko pertvarkos planui: Truskavos pagrindinė mokyklos teisinis statusas bus pertvarkytas iš savarankiškos biudžetinės įstaigos į Šėtos gimnazijos skyrių, Josvainių gimnazijos Skaistgirių skyriuje liks pradinukai ir ikimokyklinukai, o Pernaravos skyriuje liks pradinukai, priešmokyklinukai ir ikimokyklinukai.

Daugiau naujienų apie Kėdainių rajoną skaitykite www.rinkosaikste.lt

rinkos-aikste.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt