Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.lt nuotr.
Ugnė UrbonėŠaltinis: Etaplius.LT
„Šį kartą buvo toks eksperimentas. Šiauliuose dar to nedarėme. Tai – forumas apie dirbtinį intelektą. Man atrodo, buvo labai įdomios diskusijos, labai įdomūs pranešimai ir tai, kad atėjo apie 100 žmonių, kas nėra mažai Šiauliuose, tai rodo, kad ši tema yra aktuali ir, ko gero, artimiausiais metais ir Lietuvoje, ir Šiauliuose kalbėsime apie dirbtinį intelektą“, – apie renginį pasakojo organizatorius, žurnalo IQ vyriausiasis redaktorius Ovidijus Lukošius.
Forumą pradėjo Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius, kuris pristatė Europos Parlamento kovo mėnesį priimtą „Dirbtinio intelekto“ teisės aktą. Jis nustato 4-ias rizikų grupes.
„Mums nėra tas pats, kaip bus su žmogumi – ar dirbtinis intelektas bus naudojamas manipuliuojant informacija, pavyzdžiui, per rinkimus, pateikiant informaciją seletyviai, per iš anksto sugalvotą modelį. Aukščiausiai rizikai priskiriami dirbtinio intelekto aspektai yra tie, kurie neleidžiami naudoti tam tikrose srityse. Antroji rizikos grupė susijusi su tuo, ką reikia valdyti ir neleisti atsitikti viskam, ką dirbtinis intelektas norėtų pasiūlyti. Ir yra dvi kategorijos, kur nėra jokios rizikos ir dirbtinis intelektas puikiai pasitarnauja, pavyzdžiui, masinei gamybai ir kitur, kur reikia nustatyti kažkokias taisykles“, – aiškino P. Auštrevičius.
Šiai dienai didžiausia problema – kad ne kiekvienas iš mūsų žinome kaip dirbtinį intelektą paimti ir praktiškai panaudoti. Forume pateikti Lietuvos įmonių sėkmės pavyzdžiai.
„Dirbtinio intelekto nauda – praktinis panaudojimas. Kiekvienas iš mūsų gali imti šiuos įrankius ir panaudoti palengvinant sau kasdienybę. Duomenų analizei, informacijos paieškai, turinio kūrimui ir bet kuriai dažniausiai atsikartojančiai užduočiai atlikti“, – mintimis dalijosi Rokas Stankevičius, bendrovės WHY AI analitikas.
Dėl greitos skaitmenizacijos ir procesų, atsiradusių pramonėje, dirbtinis intelektas pagelbėja įvairiose srityse.
„Vienas iš pagrindinių panaudojimo vaizdų – atpažinimai arba kokybės kontrolė. Tai gali greitai, autonomiškai be žmogaus įsikišimo padėti nustatyti defektus ir pašalinti gamybos eigoje, pagerinant produkcijos kokybę, pelningumą. Taip pat saugumo užtikrinimas tiek pačioje darbo erdvėje, tiek darbuotojų darbo aplinkoje. Kadangi daug mašinų dirba šalia darbuotojų, dirbtinis intelektas gelbėja gyvybes. Jeigu gaminiui nutinka neplanuota operacija, jis iš karto įspėja, nutraukia procesus ir gali palengvinti gamybos planavimą“, – aiškino bendrovės Nord Robotics direktorius Andrius Grudžinskas.
Forumo pabaigoje pranešėjų pristatymus apibendrino diskusija, prie kurios prisijungė ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.
„Šiai dienai šia sąvoka operuoja bent 80 proc. visuomenės. Apie 20 proc. žino, ką tai reiškia ir labai apmaudu, bet tik 2 proc. ją naudoja savo darbinėje veikloje. Manome, kad šis renginys atvers akis ir paskatins daugiau visuomenės atsižvelgti į tecgnologijų pokyčius ir kartu pradėti taikyti šias technolgijas“, – sakė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis.
Plačiau apie renginį – vaizdo reportaže:
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
