Poliklinikoje lankėsi šunys, kurie padeda sveikti

Poliklinikoje lankėsi šunys, kurie padeda sveikti
Vilnius
Kaniterapijos asociacijos nuotr.
Reporteris Ugnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Šuns dieną Antakalnio klinikų personalui ir pacientams nuotaiką praskaidrino specialiai apmokyti kaniterapiniai šunys.

Kaip sakė Vilniaus universiteto docentė, klinikinė psichologė Vilmantė Pakalniškienė, sergančiam žmogui kaniterapija gali ne tik pakelti ūpą, bet ir sumažinti baimės jausmą, nerimą.

„Kaip rodo tyrimai, kaniterapijos metu mažėja ir skausmo, mat šuo šiek tiek suaktyvina kitas medžiagas, ir dėl to pacientas geriau jaučiasi. Kaip rodo tyrimai, smegenyse padaugėja oksitocino, kuris vadinamas pasitikėjimo, laimės hormonu, mažėja baimės jausmas, nes dopaminas didina motyvaciją kažką daryti. Dopaminas dar vadinamas meilės hormonu, kurio gauname sportuodami ar su šokoladu. Kaniterapijos metu šitos medžiagos labai išryškėja tiek užsiėmimo metu, tiek po jo“, - pasakojo klinikinė psichologė.

Sunkius sukrėtimus išgyvenę vaikai, kuriuos konsultuoja dr. V. Pakalniškienė, dažnai ją pavadina ne psichologe, o tiesiog Vėtros šeimininke. Kaniterapinis šuo konsultacijoje atlieka asistento vaidmenį.

Kaip pastebi Eltos pašnekovė, šuns buvimas padeda vaikams atsiverti. „Tai yra labai svarbu, nes patyrusieji prievartą ar gyvenę asocialiose šeimose, kuriose buvo geriama, nepasitiki nė vienu suaugusiuoju, perėję daugybę specialistų, krizių centrų. Tokiais atvejais šuo labai padeda - vaikas supranta, kad eina pas psichologą, nors iš tiesų ateina pabendrauti su šunimi“, - sakė Eltos pašnekovė.

Lietuvoje kaniterapiniai šunys padeda logopedams, kineziterapeutams, psichologams, specialiesiems pedagogams motyvuoti vaikus, kurie turi mokymosi sunkumų, raidos sutrikimų. Taip pat bendradarbiaujama su medikais.

Kaniterapijos asociacijoje šiuo metu yra 12 kaniterapinių šunų. Kaip sakė dr. V. Pakalniškienė, šioje srityje dirbama ir Kaune bei Klaipėdoje.

Alternatyvios medicinos darbo grupėje, kurią inicijavo Sveikatos apsaugos ministerija, dalyvaujanti Kaniterapijos asociacijos vadovė V. Pakalniškienė tikisi, kad pagaliau Lietuvoje bus reglamentuota ši sritis.

„Mūsų pačių interesas, kad atsirastų aiškūs standartai, kas gali užsiimti kaniterapija, kokius reikalavimus turėtų atitikti kaniterapinis šuo, kad bet koks susitikimas su šunimi nebūtų vadinamas kaniterapija“, - sakė specialistė.

Jeigu šuo tiesiog mielas, draugiškas, bet neapmokytas, neišlaikęs terapiniams šunims privalomų egzaminų, kurie terapiniams šunims privalomi visame pasaulyje, susitikime su ligoniu ar vaiku gali visko nutikti.

„Mes nežinome, kaip jis reaguos į mažus vaikus, pavyzdžiui, užsiėmimo metu nukritus kažkokiam daiktui. O štai terapinio šuns egzamine patikrinama, kaip šuo reaguoja į skirtingus dirgiklius, ar iš viso tam konkrečiam šuniui tinka toks darbas, nes galbūt jis yra vieno šeimininko šuo ir kitų žmonių jam nereikia, nors šeimininkas ir labai nori užsiimti kaniterapija“, - pateikė pavyzdį dr. V. Pakalniškienė.

Veiklos reglamentavimo reikia ne tik geram kaniterapijos vardui, bet ir kad žmonės žinotų, į kokius specialistus kreiptis.

„Jei suskausta dantį, mes ieškome odontologo, kuris baigęs tam tikrus mokslus, turi supratimą, kas atsitiko ir ką būtų galima daryti. Pavyzdžiui, aš pati su savo šunimi dirbu tik kaip psichologė, negaliu padaryti terapeuto ar ergoterapeuto darbo“, - sakė klinikinė psichologė.

Balandžio 24-ąją minimą Šuns dieną Antakalnio klinikos personalui ir pacientams kaniterapijos darbo principus bei Kaniterapijos asociacijos veiklą dr. V. Pakalniškienė pristatė drauge su Kinologijos draugijos mokymų centro vadove Daiva Kvedariene.

„Poliklinikos vadovas pasikvietė surengti viešą paskaitą, į kurią susirinko daug gydytojų, slaugytojų, administracijos darbuotojų. Kalbėjome apie pasaulinius kaniterapijos standartus ir koks kaniterapijos poveikis įrodytas moksliniais darbais“, - apibendrino klinikinė psichologė.

Šuo sušildo net atšiauriausią aplinką. Pasak Kaniterapijos asociacijos atstovės Aurelijos Staskevičienės, kaniterapeutai estai šunį įdarbino Tartu odontologijos klinikoje. Sibiro haskis Alfis sėkmingai mažino vaikų baimes, įtampą, taip palengvindamas nemalonias procedūras.

Įdarbinti šunį sugalvojo pati klinikos savininkė. Augintinis išlaikė terapinio šuns egzaminą, buvo specialiai tam ruošiamas.

JAV terapiniai šunys pasitelkiami teismuose: sunkiose, vaikus emociškai veikiančiose apklausose, liudijant teismų posėdžių metu.

Pietų Prancūzijoje kartu su gelbėtojais dirba niūfaundlendai. Srovėms ar bangoms toli nuo kranto nunešus žmones, jie gelbėtojų laivu plaukia į jūrą ir įšokę padeda gelbėti nelaimėlius. Kartais į įvykio vietą atskraidinami ir sraigtasparniais.

Lietuvos kaniterapijos asociacija organizuoja mokymus ir egzaminus būsimiesiems terapiniams šunims bei kaniterapijos asistentams, dirba su šunimis SOS vaikų kaime Vilniuje, sostinės „Vilties“ mokykloje-daugiafunkciniame centre bei kitose ugdymo, globos įstaigose. Asociacijos inicijuotas projektas „Skaitymas su šunimi“ buvo tęsiamas Trakų viešojoje bibliotekoje, vyko skaitymai Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Terapiniai šunys lankosi neįgaliųjų dienos centruose, senjorų globos namuose, net yra buvę įkalinimo įstaigoje Kaune. „Lietuvoje - tai retenybė, o užsienyje - įprasta“, - sakė A. Staskevičienė, pridurdama, kad ypač daug terapiniai šunys gali nuveikti specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymo srityje, ir tai Lietuvoje jau smarkiai pasistūmėjo į priekį.

ELTA

Redakcija rekomenduoja