Policija įspėja dėl naujų sukčiavimo būdų elektroninėje erdvėje

Vilnius

Reporteris OrintaŠaltinis: Etaplius.lt

38523

Policija įspėja saugotis elektroninėje erdvėje veikiančių sukčių bei ragina nesusigundyti investavimo pasiūlymais ar netikėtomis pažintimis.

Kaip pirmadienį pranešė Vilniaus apskrities policija, sukčių atakos virtualioje erdvėje susijusios ne su kompiuterių saugumo spragomis, bet pagrįstos žmogiškuoju faktoriumi, psichologija.

Pasak policijos, dažniausiai pasitaikantys sukčių veikimo metodai – siūlymai užsiimti investavimo veikla, apsimetinėjimas gerbėju iš užsienio, neva norinčiu atvykti aplankyti, prašymai įmonių finansininkams atlikti neva skubų pavedimą ar verslo partnerių susirašinėjimo imitavimas, elektroninės bankininkystės duomenų panaudojimas.

Dažniausias taikinys – moterys

Neva investavimo veikla užsiimti siūlantys sukčiai nukentėjusiesiems į jų mobiliojo ryšio telefonus skambina iš užsienio telefonų numerių ir prisistato brokeriais bei siūlo prekiauti valiutomis, tauriaisiais metalais, žaliavomis. Sutikusiesiems pasiūloma susikurti paskyrą įvairiose virtualiose „investavimo platformose“ ir sumokėti pirminį, dažniausiai nedidelį, įnašą. Vėliau apsimetėliai finansų brokeriai teikia konsultacijas, į kokias sritis ar akcijas investuoti.

Vykdant jų nurodymus, apgavystės auka savo virtualioje paskyroje mato, kad po finansinių operacijų neva gauna pelną, o „brokeriai“ ir toliau siūlo plėtoti veiklą. Kai pareiškiamas noras atgauti investuotas lėšas ir gautą pelną susilaukiama žinių, kad pirma reikia sumokėti mokesčius ir tik tuomet pinigai bus pervesti į lengvatinio apmokestinimo (vadinamąją ofšorinę) bendrovę užsienyje, o vėliau pasieks nukentėjusiojo banko sąskaitą. Tokiu būdu palaipsniui išviliojama vis daugiau pinigų.

Pareigūnai siūlo sulaukus panašių pasiūlymų neskubėti priimti sprendimo, įvertinti savo finansines galimybes ir galimą investavimo veiklos riziką, pasidomėti siūlomais finansiniais įrankiais.

Gerbėjais apsimetantys sukčiai dažniausiai savo aukomis pasirenka moteris ir „Facebook“ ar kitų socialinių tinklų paskyrose, pažinčių svetainėse pradeda bendrauti su jomis, prisistatydami užsieniečiais našliais, dirbančiais inžinieriais didelių objektų statybose ar tarnaujantys misijose (dažniausiai Sirijoje), taip pat medikais. Sukčiai sako norintys visas savo gyvenimo santaupas investuoti Lietuvoje, siunčia fotografijas – žinoma, ne savo.

Užmezgę kontaktą, jie siekia didesnio artimumo – susirašinėja per mobiliųjų telefonų programėles, elektroniniu paštu, balsu bendrauja su moterimis – rodo dėmesį, giria, atjaučia, patarinėja.

Galiausiai sukčiai prisipažįsta įsimylėję, pažada atvykti į Lietuvą susituokti ir gyventi laimingai bei turtingai. Įgavę pasitikėjimą, jie prašo padėti tvarkant su pinigų atvežimu į Lietuvą susijusius reikalus: nurodo „diplomatų“, neva atsakingų už pinigų įvežimą duomenis ir siunčia banko sąskaitų užsienyje numerius, į kurias prašo pervesti dideles pinigų sumas, žadėdami patirtas išlaidas kompensuoti su kaupu.

Sutikus, nurodomos vis naujas priežastys, dėl kurių jų pinigai negali pasiekti Lietuvos, ir prašoma atlikti dar vieną (kiekvienu kartą neva paskutinį) pavedimą, sakoma, kad to nepadarius visi pinigai gali būti prarasti.

Policijos teigimu, jau investavusios dideles sumas ir vis tikėdamosi jas atgauti, nukentėjusios toliau siunčia savo pinigus į nurodytas užsienio bankų sąskaitas nežinomiems asmenims, patiria didelių nuostolių, dažnai klimpsta į skolas.

Todėl pareigūnai pataria bendraujant internetu būti atsargiais, įtariais. Gavus prašymų arba bet kokių užuominų apie pinigų pervedimą mažai pažįstamiems, būtina be jokios skubos, kritiškai ir atsakingai įvertinti didelę tokio poelgio riziką.

Apsimeta direktoriumi ir reikalauja skubaus pavedimo

Dar vienas paplitęs sukčiavimo būdas – pinigų viliojimas iš įmonių finansininkų, sukčiams apsimetant įmonės vadovais, dažniausiai direktoriais.

Elektroniniu laišku kreipiamasi į įmonės finansų skyrių dėl skubaus tarptautinio pavedimo, pirmajame laiške dažniausiai nenurodant jokių rekvizitų pinigams pervesti, o klausiant, kokių duomenų reikia šiam pavedimui atlikti. Taip siekiama sukurti įtikinamą iliuziją, kad bendraujama su tikruoju direktoriumi.

Kai darbuotojas atsako į pirmąjį laišką, kitame laiške kibernetinis nusikaltėlis pateikia reikalingus rekvizitus ir prašo atlikti skubų pavedimą. Toliau „direktorius“ ir finansų skyriaus darbuotojas susirašinėja, kol gaunami pinigai.

Pasak policijos pranešimo, Lietuvos įmonių darbuotojams įtarimų nesukelia ir tai, kad gaunamieji laiškai lietuvių kalba dažnai rašomi naudojant virtualias vertimo programas.

Policija pataria atsargiai vertinti bet kokius prašymus atlikti mokėjimus, kurie ateina elektroniniu paštu ar kitais elektroniniais kanalais. Atpažinus suklastotą laišką, reikėtų informuoti ir kitus įmonės darbuotojus, ypač tuos, kurie turi teisę atlikti mokėjimo operacijas. Jeigu pavedimas į nusikaltėlių sąskaitą jau atliktas, svarbu kuo skubiau kreiptis į banką ir mėginti sustabdyti pinigų perlaidą.

Pareigūnų teigimu, sukčiai gali pasinaudoti ir tuo, kad sudarant verslo sutartis informacija tarp įmonių dažnai keičiamasi elektroniniu paštu. Sukčiai įsilaužia į elektroninių paštų paskyras ir perima susirašinėjimą tarp šalių, o po to nukentėjusieji gauna apgaulingus elektroninius laiškus, kuriuose jie informuojami, kad pasikeitė įmonės duomenys ir atsiskaityti už prekes ar paslaugas reikia pervedant pinigus į kitas, apgaulinguose laiškuose nurodomas, bankų sąskaitas.

Tokiais atvejais patariama įvertinti elektroninio laiško siuntėją – ar jis atpažįstamas ankstesnio dalykinio susirašinėjimo kontekste, ar jo elektroninio pašto adresas (visi simboliai) sutampa su tuo, kuris nurodytas laiške.

Jei nurodoma, kad pasikeitė verslo partnerio banko sąskaita ir pats bankas, rekomenduojama papildomai telefonu ar kitais būdais, bet ne atsakant į atsiųstą laišką su pranešimu susisiekti su verslo partneriais.

Taip pat pastebima, kad, nepaisant policijos pareigūnų ir kredito įstaigų vykdomos prevencinės veiklos, vis dar pasitaiko atvejų, kuomet piliečiai pateikia savo elektroninės bankininkystės sąskaitų duomenis telefonu
skambinantiems sukčiams, prisistatantiems, pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų ar bankų darbuotojų vardu.

Policija pabrėžia, kad teisėsaugos pareigūnai ar bankų darbuotojai niekuomet telefonu neprašo pateikti elektroninės bankininkystės duomenų. Gyventojai turėtų saugoti savo prisijungimo prie elektroninių sąskaitų bei mokėjimo kortelių duomenis, nepranešinėti jų telefonu, paštu ar elektroniniu paštu kitiems asmenims.

Taip pat rekomenduojama neatskleisti ir kitų asmeninių duomenų: paso, asmens tapatybės kortelės ar vairuotojo pažymėjimo, jeigu asmenys, kuriems teikiate šią asmeninę informaciją, nenurodo aiškaus
teisinio pagrindo šiems duomenims rinkti.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt