Pokrovskas: lenktynės su mirtimi

Gyventojų evakuacija iš Ukrainos pafrontės miesto – tarsi lenktynės su mirtimi. Reportažą pateikia britų nacionalinis transliuotojas BBC.

Ruošdamasis vykti į dar vieną gelbėjimo misiją Ukrainos rytiniame fronte, 35-erių Antonas Jaremčiukas džiaugiasi, kad lauke rūkas. Jis apsaugos jį ir jo kolegą Pylypą nuo kariškius ir civilius medžiojančių rusų dronų. Jo šarvuotas furgonas apsaugos labiau, bet tik iki tam tikro lygio. Kiekviena kelionė gali būti paskutinė.

Gruodžio mėnesį dronų atakos šrapnelis perskrodė aiškiai pažymėtą gelbėtojų šarvuotą automobilį, kuriuo naudojosi jo komanda, ir sužeidė žmones, tačiau mirčių išvengta.

„Mums labai pasisekė“, – BBC sako jis.

Šiuo metu nuolatinis Antono kelionės tikslas yra pramoninis Pokrovsko miestas, kuris, pasak jo, „puolamas dieną ir naktį“. Rusijos pajėgos artėja prie jo ir BBC lankantis priefrontėje jos buvo už mažiau nei 2 km.

„Paskutinėmis dienomis, kai atvykome, buvo tikras pragaras, – pasakoja Antonas. – Ten tebėra apie 7 tūkst. žmonių. Bandysime ištraukti keletą žmonių iš to košmaro.“

Iki visa apimančios Rusijos agresijos Pokrovske gyveno apie 60 tūkst. žmonių – šiek tiek daugiau nei Alytuje.

A. Jaremčiukas gelbėja žmones nuo 2022 m. vasario. Rusijai užpuolus jo šalį, ukrainiečių kinematografininkas paliko savo gyvenimą ir karjerą Berlyne, grįžo namo ir kartu su kitais įkūrė nedidelę pagalbos organizaciją „Base UA“. Nuo to laiko jam ir jo komandai pavyko ištraukti iš pavojaus apie 3 tūkst. civilių gyventojų ir perkelti nuo fronto linijų į saugesnes vietoves.

Pokrovskas – viena tokių vietų.

„Tai beprotiška, – sako jis, kai BBC kartu su juo vyksta į miestą, – nes anksčiau tai buvo prieglobstis, saugiausias regiono miestas ir didžiausia ligoninė. Iš Pokrovsko išvykdavo evakuacijos traukinys.“

Jei (ir kai) Rusijos pajėgos užims miestą, Ukrainos kariuomenė neteks pagrindinio tiekimo ir transporto mazgo, pabrėžia BBC ir priduria, kad Ukraina jau prarado svarbios regione esančios anglių kasyklos produkciją – vienintelės, iš kurios gaminamos kokso anglys šalies plieno pramonei. Praėjusį mėnesį dėl Rusijos puolimo veikla buvo sustabdyta.

„Kai pastatysime automobilį, išlipkite iš transporto priemonių ir nestovėkite netoliese“, – įspėja BBC Antonas.

Kuo labiau ekipažas artėja prie miesto, tuo daugiau sprogimų girdėti. Karas paliko savo pėdsaką, iš miesto ištrynė gyvybę. Gatvės tuščios, namų langai užkalti lentomis. Kai kurie pastatai sulyginti su žeme. Iš apsnigusių kaminų nekyla dūmai, aprašo vaizdą Pokrovske BBC.

Komanda aptinka Olgą, kuri jau laukia prie kelio, apsivilkusi alyviniu žieminiu paltu ir kailiniu gobtuvu. Ji – viena iš šešių žmonių, įtrauktų į Antono evakuacijos sąrašą. Ji eina užrakinti savo namų – juda greitai, nors jai 71-i. O tada įlipa į furgoną ir neatsigręžia atgal.

„Šiuose namuose gyvenu jau 65 metus, – sako Olga. – Sunku viską palikti. Bet tai nebėra gyvenimas, tai tarsi pragaras. Iš pradžių galvojome, kad gal prasėdėsime, bet dabar žemė dreba.“

Jos vaikai ir anūkai jau pabėgo nuo bombardavimo. Ar ji vieną dieną galės grįžti?

„Kas žino, – atsako BBC ji, – bet mes tikimės.“

Pakeliui, kai tik Antonas pamato gatvėje esančius žmones, o jų nėra daug, ragina juos eiti. Jis sustoja ir dalina lankstinukus, kuriuose aiškina, kad evakuacija yra nemokama, o pagalbą, įskaitant nakvynę ir nuolatines išmokas, galima gauti į vakarus esančiame Pavlohrado mieste. Tačiau kai kuriuos sunku įtikinti.

„Aš turiu likti, – sako viena pagyvenusi moteris. – Mano sūnus mirė, ir aš turiu būti šalia jo kapo.“

„Nemanau, kad jis to norėtų“, – atsako Antonas.

Judame toliau ir pravažiuojame pro trijų asmenų grupę, kuri buvo išėjusi vandens. Antonas darsyk perspėja. „Bus gatvės mūšiai, – sako jis, – deja, pažadu jums tai. Aš tai darau nuo pat pirmos dienos. Visur tas pats. Tai paskutinis etapas.“

Viena iš moterų prieina paimti lapelio. „Dieve, saugok tave“, – sako ji jam prieš pasukdama savo keliu.

Antonas greitai juda nuo vieno pastato prie kito. Kai viename name niekas neatsiliepia, jis perlipa per aukštus metalinius vartus, kad išsiaiškintų. Jis beldžiasi. Jis šaukia. Jis kalbasi su kaimynu. Nesulaukę moters, kurią tikėjosi evakuoti, važiuoja toliau.

Ko jis tikisi 2025 m., kai prezidentas Donaldas Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus ir skatina taikos derybas.

„Nustojau žvelgti per daug į priekį, – atsako Antonas. – Manau, kad niekas iš tikrųjų nežino, kas nutiks. Aš asmeniškai nemanau, kad, net jei ir prasidės kokios nors derybos, jos greitai atneš paliaubas.“

Maža to, jis tikisi, kad kovos paaštrės, jei derybos vis dėlto prasidės, nes abi pusės stengsis įgyti pranašumą.

Paskutinė tą dieną paimta 75 metų Liuba – jos balti plaukai kyšo iš po šaliko. Visas jos gyvenimas – keliuose plastikiniuose maišeliuose. Ji atrodo netekusi jėgų ir virpa nuo kiekvieno išgirsto sprogimo.

„Buvo blogai, – sako ji BBC. – Blogai. Mus paliko vienus. Nėra jokių valdžios institucijų. Žmonės tiesiog žūsta. Nėra nei dujų, nei vandens, nei elektros.“

Liubai padedama įlipti į mikroautobusą, kuris dabar jau pilnas – penki pagyvenę evakuotieji, jų prisiminimai bei baimės ir vienas juodas katinas, žvelgiantis iš naminių gyvūnėlių rankinės. Niekas nekalba.

Antonui tai pažįstamas, bet vis dar skaudus vaizdas.

Pirmą kartą BBC su juo keliavo per 2022 m. vasaros karščius. Tuomet jis evakavo civilius gyventojus iš kito fronto miesto – Lysyčansko, kai ant jo lijo rusų sviediniai. Dabar, trečiąją Ukrainos karo žiemą, jis ir kiti savanoriai vis dar bando aplenkti judančias fronto linijas ir išgelbėti, ką tik gali.

„Tiesą sakant, kiekvieną kartą, kai tai matau, sutrinku, – atvirauja jis BBC, – nes tai nekalti žmonės, kurie viską palieka. Tai yra žmonių tragedijos, ir prie to niekada negali priprasti. Tačiau džiaugiuosi, kad mums pavyksta ištraukti žmones į saugią vietą.“

Tačiau tai kainuoja, ir kaina vis didėja, pabrėžia BBC. Viena Antono komandų buvo atakuota Rusijos drono. 28-erių britų savanoris neteko rankos ir kojos, gelbėdamas civilius gyventojus, tačiau dabar jo būklė ligoninėje stabili.

Po šio išpuolio Antono grupė sustabdė evakuaciją iš Pokrovsko ir kitų fronto zonų. Ukrainos policijos dalinys „Baltieji angelai“ vis dar vykdo gelbėjimo misijas mieste. Jie sako, kad „stengiasi būti labai atsargūs ir apdairūs“. Mieste, šaltuose rūsiuose ir neapšviestuose namuose, likę gyventojai, daugiausia senyvo amžiaus, laukdami, kol Pokrovskas kris, yra rusų skraidančių bombų ir artilerijos malonėje, reportažą pabaigia BBC.