Poetui M. K. Sarbievijui likimą lėmė dievai...

Alytus

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

14572

Rugsėjo 20 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje bus pristatyta literatūrinė-muzikinė kompozicija „Lėmė dievai poetu man tapti", skirta vieno žymiausių 17 a. poeto, kunigo, retorikos teorijos pradininkų Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kūrybai. Tai – viena iš projekto „Jie su Vilnija suaugę" programų, kurią įgyvendina iš Dzūkijos krašto kilęs kultūrininkas Juozas Žitkauskas, drauge su Vilniaus mokytojų namais.

Kompozcijos metu skambės M. K. Sarbievijaus odės, eilėraščiai, panegirikos bei ištraukos iš neseniai lietuvių kalba išleisto pamokslo „Maršalo lazda parodyta laidojant LDK maršalą Joną Stanislovą Sapiegą".

Programos intarpuose – autorinės aktoriaus ir bardo Giedriaus Arbačiausko dainos, kurias atliks pats autorius kartu su žmona, violončelininke Agne. Programą pristatys ir ves Juozas Žitkauskas.

M. K. Sarbievijus – 1595 m. Mozūrijoje gimęs poetas, pamokslininkas, studijavo filosofiją Braunsberge, dėstė poetiką Kražių kolegijoje. 1620 m. studijavo teologiją Vilniaus universitete. Po kelerių metų buvo išsiųstas tęsti teologijos studijų į Romą, iš kur grįžo 1625 m. Atlikęs privalomą praktiką Nesvyžiuje ir Polocke, ėmė dirbti Vilniaus universitete, kur dėstė retoriką, filosofiją, scholastinę teologiją. Universitete ne tik profesoriavo, bet ir ėjo įvairias administracines pareigas: buvo universiteto rektoriaus patarėjas, Marijos kongregacijos vadovas, Filosofijos ir Teologijos fakulteto dekanas. 1635 m. buvo paskirtas Šv. Jono bažnyčios pamokslininku, tačiau tais pačiais metais išvyko į Varšuvą, kur penkerius metus pamokslavo Vladislovo IV Vazos rūmuose. Į Vilnių buvo atvykęs 1636 m. vasarą, kai jam buvo suteiktas teologijos daktaro laipsnis. Mirė Varšuvoje 1640 m. balandžio 2 d.

Poetas daugiausia rašė odes, panegirikas. Išleistas keturios „Lyrikos knygos". Jau pirmasis poezijos rinkinys atnešė Sarbievijui didžiulį populiarumą ir šlovę, o popiežius vainikavo jį laurų vainiku, prilygindamas kitados taip pagerbtiems Dantei ir Petrarkai. Į Sarbievijų lygiavosi daugelis to laiko poetų, iš jo mokėsi ir sėkė jį. Kūryboje daug kalbama etinėmis, bendražmogiškomis temomis. Daug vietos skiriama to meto Lietuvos aktalijoms, istorijai ir konkrečioms personalijoms. Poeto kūryboje daug Vilniaus bei Vilniaus krašto konkretybių.

Projektas „Jie su Vilnija suaugę" vykdomas penktus metus. Jo tikslas – pristatyti su Vilniumi bei Vilniaus kraštu susijusias iškilias įvairaus laikotarpio rašto, kultūros asmenybes. Yra parengtos literatūrinės muzikinės kompozcijos, skirtos Stanislovo Rapolionio, Mykolo Lietuvio, Adomo Mickevičiaus, Julijaus Slovackio, Silvestro Gimžausko, Igno Šeiniaus, Onos Miciūtės ir kitų autorių kūrybai. Šiuo metu ruošiamos naujos programos, sudaromos iš Rapolo Mackonio, Stanislovo Kondratovičiaus, Albino Žukausko kūrinių.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Renginio organizatorių informacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt