Po visatos kupolu – dvasinio gyvenimo atspindžiai

Kovo 29-ąją Semeliškių seniū­nijoje skambėjo eilės, kupinos įvairių kasdienybės potyrių ir gyvenimiškos išminties. Šias eiles parašė ir į knygą „Po visatos kupolu“ sudėjo literatė iš Daugirdiškių Vladislava Kursevičienė. Taikliai literatės eiles interpretuoja knygos recenzentas, Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų klubo narys Jonas Laurinavičius,

Rašydamas, kad knyga – tai autorės poetiniai atvirumai, turtingo dvasinio gyvenimo atspindžiai, tai tarsi karšti lašai iš perpildytos jausmų taurės. Nuoširdžių jausmų kupina knyga kartu pasidžiaugti ir pasveikinti V. Kursevičienės susirinko didelė kompanija artimiausių draugų, artimųjų, kolegų, literatų klubo „Strėva“ narių ir kaimynų.
Vladislava Kursevičienė į Daugirdiškes gyventi ir dirbti atvyko 1960-aisiais. Literatė dirbo moky­toja pradinėse lenkiškose klasėse, vėliau tapo Daugirdiškių mokyk­los direktore. Įdomu tai, kad atvykusi į Semeliškių apylinkes, V. Kur­sevičienė nemokėjo kalbėti lietuviškai, o vėlesniais metais pradėjo ne tik lietuviškai kurti, bet ir versti kūrinius į/iš lietuvių kalbos. Renginio vedėja Nijolė Ustilienė pasakojo, kad V. Kursevičienė pirmuosius eilėraščius parašė dar paauglystėje, tačiau pati yra sakiusi, kad „rašė tik į stalčius“. Kūrybos mūza pabudo 2002 metais. V. Kursevičienė parašė poezijos rinkinį lenkų kalba „Ścieżka przez życie“, poezijos rinkinį „Manęs minioje neieškokite“, dvi prisiminimų knygas: „Daugirdiškės“ bei prisiminimų knygą apie gimtąjį kaimą lenkų kalba „Byliśmy, jesteśmy, będziemy: wspomnienia, wiek XX “. Literatės poezija pateko į keliolika literatūrinių almanachų, ne kartą buvo spausdinta laikraščiuo­se Lietuvoje ir Lenkijoje.
Per kone 60 metų, nugyventų Daugirdiškėse, V. Kursevičienė subūrė didelį bičiulių ratą, todėl pristatant knygą „Po visatos kupolu“ seniūnijos salė buvo pilna žmonių, savo rankose laikančių gėles, skirtas autorei. Sveikinimai keitė eiles, ansamblio „Svaja“ dainos keitė sveikinimus. O sveikindami svečiai ne tik knyga džiaugėsi, bet ir draugyste, kuri per ilgus metus įvairiomis gijomis susiejo autorę ir renginio svečius. „Tai širdies ir dvasios žmogus“, – kalbėjo elektrėniškė, Literatų ir menininkų gildijos „Vingis“ pirmininkė Onutė Kulbokienė, už plačiai į pasaulį atvertą požiūrį dėkojo dukra Laima, o kaimynai sakė, kad V. Kursevičienė yra šviesulys, kurio dėka mažas Daugirdiškių miestelis ir Vilniuje žinomas. Simbolinę dovaną – nuotraukų rėmelį su kūdikių nuotraukomis – V. Kursevičienei įteikė Elektrėnų savivaldybės literatų klubo „Strėva“ pirmininkė Vilija Dobrovolskienė. Teikdama dovaną literatė komentavo, kad kiekvienam kūrėjui knyga yra tarsi kūdikis, kurį autoriai mintyse sūpuoja, galvoja, koks jis bus, ir nekantrauja greičiau išvysti. Rėmelyje telpa trys nuotraukos: pirmoji vieta skirta naujai knygai, o kitos dvi knygoms, kurios bus išleistos ateityje.
Pasveikinti autorės atvyko ir savivaldybės atstovai – vicemeras Arvydas Vyšniauskas bei Švietimo, kultūros ir sporto vyr. specialistė Ramutė Strebeikienė.
Knygos pristatyme V. Kursevičienės eiles skaitė ansamblio „Svaja“ narės, o pati autorė, rodos, savo kurtas eiles išgirdo naujai. „Kai kiti eiles skaito skamba daug geriau“, – sakė V. Kursevičienė.
Knygos viršeliui panaudota Daugirdiškėse gyvenančios ir savo kraš­tą nuotraukose vis fiksuo­jančios Janytės Žebrauskaitės nuotrauka. Joje – iš arti nufotografuotas mėnulis, o jo fone praskrendantis lėktuvas. V. Kursevičienės knygą redagavo daugirdiškietė Natalija Jančiauskienė.
Renginyje dalyvavę bičiuliai knygas su autorės parašu gavo dovanų, o kiti poezijos mėgėjai knygas galės rasti savivaldybės bibliotekose.

Virginija Jacinavičiūtė