Po sunkaus laikotarpio palengva atsitiesianti N. Pareigytė-Rukaitienė: „Bandau nepamesti savęs“

Žmogui gimus vanduo sudaro net 90 procentų jo kūno masės, todėl mes taip mėgstame panirti į vandenį. Dėl šios priežasties ypatingą galią žmonėms turi ir gydomosios vonios, kurios gali būti ne tik geros nuotaikos ir savijautos šaltinis, bet ir veiksminga įvairių ligų prevencijos bei pagalbinė gydomoji priemonė.

Mineralinių vonių poveikį jau išmėginusi dainininkė, grupės „69 danguje“ narė, renginių vedėja Nijolė Pareigytė-Rukaitienė sveikatos laidoje „Sveikas rytojus“ stebėjosi, kaip anksčiu ji apsiėjo be šių vonių.

Kaip laidoje teigė žinoma moteris, intensyvus gyvenimas, renginių vedimas bei koncertinė veikla ne tik teikia savirealizacijos džiaugsmą, bet ir išties išvargina ir fiziškai, ir psichologiškai, tad vandens procedūros vis dažniau tampa neatsiejama jos rutinos dalimi.

„Būna, mane apima didžiulė įtampa. Praeitų metų vasarą buvo tragiška, nes palaidojau tėtį. Dabar vėl kažkaip bandau nepamesti savęs. Aš didelę dalį savęs išdalinu žmonėms. Tuomet nebeužtenka miego ir reikia visapusiško poilsio. Manau, kad žmogus turi turėti galimybę „restartuotis“ ir patenkinti reikalingus kūno poreikius. Man tenka dažnai vairuoti automobilį ir visą vakarą praleisti su aukštakulniais. Ypač vasarą tokiais momentais pajaučiu, kad pėdos ima tiesiog degti ir pulsuoti. Atsiranda įtampa kojų apačioje, įsitempia blauzdos, sėdmenys, nugara. Tuomet aš kojas nardinu į šaltą vandenį“, – laidoje pasakojo Nijolė.

Anot dainininkės, geros savijautos palaikymui ji yra susikūrusi vieną veiksmingą ritualą.

„Labai mėgtu įvairiausias aromaterapijas. Naudoju arbatmedžio, levandų ar eukalipto aliejus, kad padėtų sveikatinimosi procesuose. Labai smagu, kai gulint vonioje kūnu teka vandens srovės, kvepia levandos. Man tai poilsis, kuris labai atpalaiduoja mintis, emocijas, protą, kūną“, – pasakojo dainininkė.

Tačiau, kaip teigė Nijolė, kad ir kokias geras priemones kūno atpalaidavimui taikytum namuose, niekas negali pakeisti to poilsio, kurį patiri iškeliavęs kitur.

„Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra įvairių sanatorijų. Aš labai pamėgau „Eglės sanatoriją“. Ten visuomet važiuojame su šeima, nes galima rasti didžiulius baseinus, veiklos vaikui, procedūrų sau, įvairaus maisto. Aš ten jaučiuosi kaip stovykloje“, – apie šeimos poilsį pasakojo pašnekovė.

Nors Nijolei labai patinka atostogos su šeima, tačiau kartais, kaip pasakoja moteris, labai naudinga ir pabūti tiesiog su savimi.

„Kartą paprašiau vyro, kad į sanatoriją jis mane išleistų vykti vienai. Niekuomet niekur viena nesu važiavusi. Tuo metu mane kamavo labai didelės problemos su stuburu, labai skaudėjo nugarą. Vyras, žinoma, mane išleido. Kiekvieną rytą mankštinausi baseine, lankiausi pas kineziterapeutą, mėgavausi voniomis ir įvairiausiais masažais. Labai pamėgau purvo vonias ir povandenines sroves voniose. Vanduo padėjo man labai atsipalaiduoti. Pasijaučiau lyg kūnas netūrėtų jokio svorio. Kai nuvažiuoji į sanatoriją, tai ten tu jautiesi kaip būdamas atostogose. Sveikatai toks poilsis yra neįkainojamas“, – kalbėjo N. Pareigytė-Rukaitienė.

Vandens ir vonių naudą žmogaus organizmui laidoje aptarė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, psichoterapeutas Arvydas Balčius.

„Jeigu mes nukeliautumėme į dabartinę Romą, mes pamatytume atkastą senąjį Romos miestą, kuris buvo sudėliotas į tris dalis: sporto aikštyną – kuriame svarbiausia buvo judėjimas, vandens zoną – kuriame buvo galima rasti šiltą ir šaltą vandenį bei pirtis, trečiąją zoną – biblioteką, kuri leisdavo visuomet tobulėti“, – pasakojo gydytojas A. Balčius.

Kalbėdamas apie vandens procedūras, padedančias susigrąžinti sveikatą ir vidinį balansą, gydytojas išskyrė vonias ir jų skirtumus.

„Vonios skirstomos į gėlo ir mineralinio vandens vonias. Gėlo vandens vonias mes, galime susikurti namuose, įsigyjant įvairiausių priedų ir tame vandenyje pagulint. Bet, turbūt, išskirtinio efekto po jos negausime. Niekas nepakeis mūsų kurortų ir mineralinio vandens, mineralinių vandens vonių, kuriomis mes galime pasimėgauti būtent ten“, – pasakojo psichoterapeutas.

Anot specialisto, mineralinio vandens nauda kūnui pasireiškia per ypatingai trumpą laiką.

„Kuomet mes gulime mineralinio vandens vonioje, šilumos į organizmą patenka pusantro karto daugiau. Tokia vonia trunka 20 minučių. Mokslo įrodyta, kad mūsų organizmas turi prisitaikomuosius arba kitaip adaptacinius mechanizmus, todėl visą reikalingą naudą iš tokios vonios jis pasiima iki 20-tos minutės“, – kalbėjo gydytojas.

Specialistas išskyrė ir dar vieną vonių rūšį, kurios veikimo principas yra kiek sudėtingesnis. Anot gydytojo A. Balčiaus, tokios vonios poveikis organizmą stimuliuoja iš esmės.

„Vykstant visiems technologiniams procesams, atsirado perlinės vonios. Kuomet mes gulime tokioje vonioje, oras, panaudojamas iš aplinkos, atlieka savotišką masažą. Gulint tokioje vonioje mus veikia keli faktoriai: mineralinio vandens temperatūra, kuri paprastai siekia 36 – 38 laipsnius, oro temperatūra, kuri siekia apie 24–26 laipsnius. Toks temperatūrų svyravimas organizmą išstumia iš labai patogios į lengvą stresinę būseną. Tuomet kūnas gauna treniruojamąjį poveikį. Taip pat būnant perlinėje vonioje mus veikia žymiai didesnis vandens ir mineralų tankumas ir didesnis šilumos perdavimas organizmui. Kai mes gauname daugiau šilumos, ypatingai pradeda veikti termoreguliacinės sistemos. Reikėtų paminėti, kad mus ima veikti ir hidrostatinis mechanizmas. Vandenyje mus veikia kelios jėgos: sunkio, žemės traukos jėga, kuri nuo mūsų nuima krūvį, Archimedo jėga, kuri stengiasi mus išstumti ir Paskalio jėga, kuri apgaubia visą mūsų kūną ir jį stabilizuoja“, – apie perlinės vonios poveikį pasakojo gydytojas.

Kalbėdamas apie tai, kaip reikėtų elgtis po pabuvimo tokiose voniose, specialistas prisiminė ir vieną labai svarbią taisyklę, kurios nevalia pamiršti.

„Įdomus dalykas tas, kad po vonių nėra dušo. Galima rasti rankšluostį ir juo nusausinti odą, bet jokiais būdais netrinti. Nusausinus odą, reikėtų pasistengti kaip galima ilgiau 

nenusiprausti, nes visos vonioje buvusios druskos ir mineralai lieka ant mūsų odos ir malšina skausmą. Todėl mes ir siūlome, kad tas vadinamas druskų apsiaustas liktų kiek įmanoma ilgiau“, – pasakojo gydytojas A. Balčius.

Mineralinės vonios ypač rekomenduojamos kamuojamiems neuralgijos, egzemos ar psoriazės, lėtinių sąnarių ligų ar sutrikus medžiagų apykaitai. Jų poveikis neretai sustiprinamas srovėmis.

Tačiau, kaip teigė reabilitacijos gydytojas, yra ir daugybė kitų vonių rūšių, kurios savo poveikiu tikrai nenusileidžia ir ankstesnėms.

„Sūkurinės vonios, veikiamos oro burbuliukų ir srovių, suteikia žymiai stipresnį masažinį poveikį. Kadangi vanduo labai aktyviai juda, jis aktyviau atiduoda šilumą organizmui, bet ir pats organizmas atiduoda daugiau šilumos. Tokios vonios metu vyksta aktyvesni apykaitos procesai. Taip pat atsirado ir angliarūgštės vonios. Jos metu oro burbuliukai nusėda ant mūsų kūno. Pati angliarūgštė, patekdama į organizmą, savotiškai jį parūgština, bet kartu suintensyvina visus tuos procesus taip, kad organizmas pradeda viską šarminti ir slopinti, šalinti, mažinti uždegiminius procesus. Angliarūgštė labai aktyviai patekdama per odą, praplečia visas mūsų smulkiąsias periferines kraujagysles ir sumažina kraujospūdį. Kitos puikios vonios – ozono. Tokiose voniose yra įtaisyti labai aukšto išlydžio generatoriai, kurie ozoną perduoda į vandenį. Tuomet gaunama labai daug neigiamų aero jonų ir organizmas labai sėkmingai prisisotina deguonies“, – apie „Eglės sanatorijos“ gydomųjų vonių poveikį pasakojo gydytojas A. Balčius.

Specialistas taip pat priminė, kad vonių procedūras nereikėtų rinktis aklai, nes kiekviena jų turi būti skiriama atsižvelgus į paciento nusiskundimus.

„Prieš paskiriant vonios terapijas, gydytojas parenka, kokias organizmo sistemas norima gydyti. Dažniausiai tai būna pagrindinės judamojo atramos aparato ligos. Jeigu norime gydyti širdį ir kraujagysles – naudojame angliarūgštės vonias, jeigu nervinį disbalansą ir jautrumą – pušų vonias, aktyvinti medžiagų apykaitą – kadagių vonias, sąnariams ir kvėpavimo takams kartu skiriamos terpentino vonios. Turime suvokti, kad sanatorijoje visas gydymas vis tik yra paremtas dirginimu. Pradžioje jis sukelia reiškinius mūsų centrinėje nervų sistemoje, bet po 3−4 procedūrų įsijungia taip vadinami raminimo arba slopinimo procesai, kurie harmonizuoja, stabilizuoja organizmą ir mes pradedame gerai jaustis“, – žiniomis dalinosi gydytojas A. Balčius.

„Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją!