Po savaitės ūkininkai turėtų sulaukti gerų žinių dėl daugiamečių pievų

photo_954662
Lietuva
Kęstutis Šetkus. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ignas Dobrovolskas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis tikina, kad po savaitės ūkininkai turėtų sulaukti teigiamų žinių dėl daugiamečių pievų atkūrimo. Pasak jo, kovo 13 d. europiniuose kuluaruose turėtų būti baigtos procedūros, kuriose bus atlieptas Lietuvos prašymas peržiūrėti reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos.

„Vasario 26 d. žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba svarstė administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, kuriame buvo ir mūsų prašymas. Planuojama ir mes jau žinome, kad kovo 13 d. procedūra turi pasibaigti ir labai tikimės, kad tam bus pritarta. Laukti liko dar viena savaitė“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje teigė E. Giedraitis.

„Kadangi nebuvome garantuoti, ar viskas bus pagal planą, tai jau su antru strateginio plano keitimu esame patikslinę pievų formuluotę, kad jeigu daugiametė pieva atnaujinta ne ariminiu būdu, ji išlieka daugiamete pieva, jeigu išariama, ji praranda tą statusą“, – pažymėjo jis.

E. Giedraitis sakė, kad prie pokyčių dėl daugiamečių pievų tvarkos prisidėjo visoje Europoje vykę protestai bei Lietuvos ūkininkų aktyvumas.
„Prie to prisidėjo visoje Europoje vykę protestai ir Lietuvos ūkininkų aktyvūs veiksmai ir sausio mėnesį (...) buvo sutarta, kad tam, jog būtų išspręsta ši problema, reikia keisti deleguotą reglamentą“, – kalbėjo viceministras.

„Mūsų siūlymo idėja – leisti mums į referencinį plotą įskaityti tuos plotus, kurie yra nedeklaruoti, bet pievos buvo deklaruotos, jos yra išlikusios. Mokėjimo agentūros preliminariais duomenimis, tuo metu žinojome, kad tokių plotų yra apie 82–83 tūkst. ha, tai mums išsprendžia tą problemą“, – teigė jis.

Aplinkos viceministras: korekcijos dėl natūralių pievų, pelkių ir šlapynių didžiąja dalimi yra įvykdytos

Kalbėdamas apie ūkininkų reikalavimą atsisakyti saugomų teritorijų plėtros, aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus aiškino, kad korekcijos dėl natūralių pievų, pelkių ir šlapynių didžiąja dalimi yra įvykdytos.

„Dėl žemėlapių korekcijų natūralių pievų, pelkių ir šlapynių, korekcijos didžiąja dalimi yra įvykdytos. Buvo apie 700 prašymų, didžioji dalis išnagrinėta, liko neišnagrinėti 53 prašymai, kurie bus nagrinėjami pavasarį“, – sakė K. Šetkus.

„Saugomų teritorijų tarnyba koreguoja žemėlapius (...), bus išimtos tos teritorijos, kurios pagal prašymus neatitinka reikalavimų“, – pažymėjo jis.

K. Šetkus tvirtino, kad dar šią savaitę turėtų atsirasti derinimų pakeitimas, aplinkos ir žemės ūkio ministrų bendras įsakymas dėl žemėlapių sudarymo tvarkos aprašo, kuriame išimami keli sluoksniai, vienas iš jų – potvynių užliejamos teritorijos. Tokiu atveju, anot jo, ženkliai pagerėtų situacija ypatingai Šilutės rajone, kur labai didelė teritorija gavo žymą kaip natūrali pieva.

„Skaičiuojama, kad bent 7000 ha galėtų išsiimti. (...) Tikimės, kad balandžio mėnesį tvarkos aprašas būtų pakoreguotas, patvirtintas ir per keletą mėnesių bus pakeista išimant tas teritorijas“, – kalbėjo aplinkos viceministras.

„Dėl pakrančių juostų ir apsaugos zonų įsakymas yra patvirtintas, žemėlapiai sudarinėjami, įsiklausyta į nuogąstavimus, kurie dar buvo išsakyti pernai vasarą“, – akcentavo jis.

Vis tik Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas siūlė kompromisinį variantą apsaugos juostose prie paviršinių vandens telkinių taikyti žemės dirbimą ne ariminiu būdu.

„Kalbant apie apsaugos juostas ir saugomas teritorijas pradėsiu nuo apsaugos juostų prie paviršinių vandens telkinių. Prieš savaitę su Aplinkos ministerija turėjome ilgą ir ganėtinai karštą susitikimą. Reikia pripažinti, kad juostos susiaurėjo, bet draudimas dirbti juostose vis dar galioja“, – tikino I. Hofmanas.

„Platesnės juostos kaip 10 metrų neturi prasmės dėl galimos taršos iš žemės ūkio. Kaip kompromisinį variantą siūlome juostoje taikyti žemės dirbimą ne ariminiu būdu. (...) Jeigu yra noras uždrausti veiklą ir de jure, jeigu žemės dokumentuose parašyta, kad žemė yra žemės ūkio paskirties ariama, tai prilygsta turto nusavinimui, tada kalbėkime apie kompensaciją“, – akcentavo jis.

Dėl kitų ūkininkų reikalavimų spręsti vadinamąją pieno krizę bei sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą Seime yra registruoti teisės aktų pakeitimai, o reikalavimas grąžinti senąją žymėto dyzelino naudojimo tvarką bei panaikinti nuo šių metų pakeltą akcizą suskystintosioms naftos dujoms (SND) buvo spręstas parlamento neeilinės sesijos metu.

ELTA primena, kad sausio pabaigoje Vilniuje protestavę ūkininkai buvo pateikę šešis reikalavimus.

Protestuojantys ūkininkai reikalavo atšaukti prievolę atkurti daugiametes pievas, grąžinti senąją žymėto dyzelino naudojimo tvarką, panaikinti nuo šių metų pakeltą akcizą suskystintosioms naftos dujoms (SND), spręsti vadinamąją pieno krizę, atsisakyti saugomų teritorijų plėtros, sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą.

Vasario pabaigoje Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba svarstė Europos Komisijos (EK) pristatytą administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, kuriame atlieptas Lietuvos prašymas peržiūrėti reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos.
Planuojama, kad EK deleguoto reglamento pakeitimas pagal taikomas procedūras bus pateiktas ES Tarybai bei Europos Parlamentui (EP) per artimiausias savaites.

ŽŪM ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) pastangomis su EK suderintas pakoreguotas 2018 m. referencinis plotas, kuris sumažintas 52 tūkst. ha nuo 746 iki 694,5 tūkst. ha. Be to, ministerija kartu su NMA toliau tęsia darbus, ieškant techninių galimybių ir sprendimų pagerinti referencinio daugiamečių pievų ploto rodiklius.