Po Rokiškio bažnyčios grindimis slypi visa istorija: kokios paslaptys bus atskleistos?

Panevėžys

J. Kačerausko nuotr.

Gimtasis RokiškisŠaltinis: Etaplius.lt

90505

Jau pora savaičių Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje vyksta seniai planuoti ir laukti darbai – tvarkomos ir atkuriamos istorinės granito plokščių grindys. Kartu atliekami archeologiniai paviršinių, maždaug metro gylio, sluoksnių tyrimai, nes Rokiškio bažnyčia priskirta nekilnojamojo turto paveldo saugomiems objektams. „Kas žino, kokių paslapčių ar lobių pavyks aptikti“, – juokauja Rokiškio dekanas, bažnyčios klebonas Eimantas Novikas.

Gal pavyks aptikti pirmosios Rokiškio bažnyčios pėdsakų?

Pasak klebono, žinoma, kad dabartinė Rokiškio bažnyčia – trečioji. „Ji buvo pastatyta ant antrosios bažnyčios pamatų, o gal net ir ant pirmosios. Tik antroji bažnyčia buvo kur kas mažesnė už dabartinę, jos fasadas buvo maždaug ties šios viduriu. Dabar ir pamatysime, kur, kokio dydžio ir kuri iš pirmųjų dviejų bažnyčių čia buvo, nes darbo ėmėsi archeologai“, – sako Rokiškio bažnyčios klebonas E. Novikas.

Granitas iš Lenkijos jau keliauja į Lietuvą

„Lokomotyvas jau ant bėgių, bet dar reikia sukabinti vagonus, laukia dar daug derinimo ir sutarčių“, – juokavo E. Novikas, neslėpdamas džiaugsmo, kad darbai pagaliau prasidėjo.

„Pagaliau visi grindų tvarkybos projekto reikalavimai įvykdyti, finansavimas numatytas. Kaip ir buvo žadėta, Vyriausybė skyrė 100 tūkst. eurų, Rokiškio rajono savivaldybė – 40 tūkst. eurų, o likusius – parapija ir rėmėjai. Kol kas tikslios sąmatos pasakyti negaliu, nes ji vis dar pildoma, bet darbai jau vyksta, naujų plokščių granitas jau užsakytas ir yra pakeliui į Lietuvą. Istorinių grindų plokštės maždaug 1882 m. pagamintos Rokiškyje iš Lenkijoje išgaunamo granito, todėl iš ten pat perkame granitą ir naujų plokščių gamybai, tik šį kartą jos bus gaminamos Panevėžyje“, – sako klebonas.

Birželio 17 d. prasidėjusius darbus numatyta užbaigti spalio mėnesį. „Neabejoju, kad parapijiečiai nenusivils. Vien jau dabar, nuėmus sovietmečio palikimą – medines grindis, išryškėjo bažnyčios grožis, medžio dirbiniai – sakykla, suolai“, – džiaugiasi E. Novikas.

Planuota grindis gaminti iš marmuro

E. Novikas pasakoja, kad Rokiškio bažnyčios paskutinysis architektas Verneris grindis planavo gaminti iš marmuro, bet tokio sumanymo atsisakyta, mat jis susidėvi dvigubai greičiau nei granitas. Marmuru išklota tik presbiterija, o visur kitur – granito plokštės, kurios, kad ir gerokai susidėvėjusios, išliko iki šių dienų.

Daugiau kaip 1000 plokščių

Istorinė 62×62 cm dydžio granito plokštė sveria net iki 120 kg, o jos storis siekia nuo 8 iki 12 cm. „Naujosios plokštės bus tokio paties dydžio, jų reikės apie 250 kv. m iš dabartinių 517 kv. m. Žodžiu, maždaug pusę senųjų teks keisti naujomis, o pagal reikalavimus, istorinių plokščių turime išsaugoti ne mažiau kaip 30 proc. Iš viso grindis padengs apie 1000 plokščių. Kai kurių storis bus per pusę mažesnis – iki 5 cm. Tokiomis planuojame padengti centrinę dalį, vedančią altoriaus link – po jomis bus įrengtas šildymas“, – pasakoja klebonas ir priduria, kad pagaliau išsipildys sena svajonė – įrengti bažnyčioje grindų šildymą.

Derinimo procedūros tęsėsi pusantrų metų

Pasak grindų tvarkybos projekto autoriaus UAB „Senamiesčio projektai“ architekto, beje, mūsų kraštiečio, kilusio iš Obelių, Aurimo Širvio, tai nėra sudėtingas projektas, tačiau problemų neišvengta. „Sudėtinga buvo juridinė projekto pusė, nes įvairios derinimo procedūros tęsėsi pusantrų metų“, – patikslina architektas.

Pasak A. Širvio, autentiška bažnyčios grindų danga sovietmečiu buvo iš dalies uždengta medinėmis grindimis, kurios jau susidėvėjusios, sutrūkinėjusios, linguoja ir yra nevertingos.

„Atidengus po medinių grindų danga esančias autentiškas granito plokštes, paaiškėjo, kad jos gerokai pažeistos. Danga suklota ant nepatikimo pagrindo, nelygi, plokštės išsisluoksniavusios, daugelyje vietų skilusios, jų kraštai pažeisti. Maždaug pusės iš jų restauruoti nebeįmanoma, bet dalį tvarkysime, dalį planuojame skrosti ir ploninti, bene pirmą kartą Lietuvoje panaudodami linų technologiją. Suradome, kas galėtų tokią paslaugą suteikti. Ir ne Vilniuje ar Kaune, o Panevėžyje“, – sako A. Širvys.

Seni laiškai atskleidžia granito kilmę

Pasak architekto A. Širvio, surasti seni 1881 m. rašyti laiškai liudija, kad granitas bažnyčios plokštėms buvo perkamas iš Lenkijos karjerų. „Iš laiškų galime sužinoti, kada ir kiek vagonų granito atkeliavo, kad būta ir trukdžių – granitas Rokiškio nepasiekė sutartu laiku, net apie grafo Tyzenhauzo ligą dėl kirminų laiškuose užsimenama. Todėl naujoms plokštėms pasirinkome tos pačios Lenkijos, o ne kinų ar ukrainiečių granitą, nors pastarųjų kainos būtų palankesnės“, – pasakoja architektas.

Tikisi aptikti senosios šventovės pamatus, gal net Krošinskių kriptą

A.Širvys sako, kad po senąją grindų danga didelių atradimų gal ir nesitikima, tačiau daugiau detalių apie bažnyčios istoriją, statybą tikrai išaiškės. „Jau dabar paaiškėjo labai įdomus dalykas – granito plokščių grindys buvo suklotos dar nepabaigus statyti bažnyčios. Tik paklojus granito plokštes buvo storinamos bažnyčios sienos, statomi pilioriai, laikantys bažnyčios skliautą. Todėl dabar po pusę plokštės palindę po sienomis ir pilioriais – jų nelupsime ir nepjausime, paliksime kaip yra“, – atskleidžia senosios statybos detales architektas.

Kitas įdomus dalykas – po granito plokštėmis nebuvo tankinamas gruntas, buvo iškasama tiek ir ten, kiek tuo momentu reikėjo, todėl dabar plokštės „išsivaikščiojusios“, išsisluoksniavusios.

„Aiškiai matyti visa bažnyčios statybos raida ir senieji principai. Tai tikrai labai įdomu“, – tikina A. Širvys.

Į klausimą, ar gali būti, kad šioje vietoje kadaise būta ir pačios pirmosios Rokiškio bažnyčios, architektas atsakė, kad tai neįtikėtina. „Apie pirmąją Rokiškio bažnyčią tik viename šaltinyje užsimenama, kad ji statyta XVI a. pačioje pradžioje, bet neišliko jokių žinių, kaip toji pirmoji bažnyčia atrodė ir kurioje vietoje ji stovėjo. O štai antrosios bažnyčios, statytos XVIII a. pradžioje, pamatus turėtume rasti. Yra dokumentų, liudijančių jos buvimo vietą, dydį – ji prasideda maždaug nuo dabartinės bažnyčios vidurio, neva turėjusi net penkis altorius, bet, vargu ar pastaroji informacija teisinga“, – teigia architektas.

O didžiausia paslaptis gaubia kunigaikščių Krošinskių laidojimo vietą. „Tikimės, galbūt pavyks po Rokiškio bažnyčios grindimis aptikti ir Krošinskių kriptą. Kur ji galėtų būti, daugmaž spėjame“, – sako A. Širvys ir priduria, kad galimi įdomūs archeologiniai atradimai gali pakeisti projekto eigą.

„Jei bus surasta kas įdomaus, nebus slepiama, atvirkščiai – eksponuojama. Jeigu aptiksime antrosios Rokiškio bažnyčios pamatus, planuojame įrengti stiklo plokštes vietoj granito, apšvietimą ir taip sudaryti galimybę jas pamatyti visiems norintiems. Kone visas istorinis palikimas mus pasiekė iš XIX a., o XVIII a. palikimo turime kur kas mažiau, jis būtų labai vertingas“, – pastebi architektas.

Pirmieji radiniai: paskiri žmonių kaulai, gaisro žymės, kriptos pamatai

Šiuo metu grindų granito plokštės išimtos tik kairėje bažnyčios pusėje. Čia jau darbuojasi Klaipėdos universiteto archeologė dr. Raimonda Nabažaitė, jai talkina studentė, rokiškietė Rasa Klasinskaitė. Studentei – tai pirmoji archeologinė praktika.

Kaip sako dr. R. Nabažaitė, šie archeologiniai tyrimai turi du tikslus. Vienas susijęs su grindų tvarkybos darbais, nes paveldui priskiriamuose objektuose jokie žemės judinimo darbai negali vykti be archeologų priežiūros. „Išsikėliau ir mokslinį tikslą – pabandyti aptikti ir užfiksuoti antrosios Rokiškio bažnyčios buvimo faktą“, – teigia archeologė.

Dr. R. Nabažaitė sako, kad pradžia buvo apgaulinga, nes, vos atidengus pirmuosius plotus, atsidengė ir mūriniai pamatai. „Galvojom, kad galbūt tai ir bus antrosios bažnyčios dalis, bet sudėliojus visą faktinę medžiagą paaiškėjo, kad tai yra esamos bažnyčios kriptos pamatai, kurie labai įgilinti“, – pastebi archeologė.

Pavyko aptikti ir palaidų žmonių kaulų. Tai, pasak archeologės, rodo, kad statant šią bažnyčią buvo pajudinti anksčiau stovėjusios šventovės kapai. „Dalis, matyt, buvo išrinkti ir perlaidoti, bet šiek tiek liko. Rastus žmonių kaulus kruopščiai surinksime ir perlaidosime kažkurioje bažnyčios vietoje“, – sako dr. R. Nabažaitė.

Archeologė pasakoja, kad pavyko aptikti ir gaisro žymių – degėsių. Tai patvirtina faktą, jog antroji Rokiškio bažnyčia sudegė per gaisrą 1864 m.

„Kol kas – tai tik pirmieji mūsų žingsniai, bus tyrinėjama ir kita bažnyčios dalis, o archeologija moko, kad net paskutiniame centimetre gali aptikti visko“, – sako ne pirmąją bažnyčią tyrinėjanti archeologė.

Net kasinėjama šventovė atvira visiems

Rokiškio bažnyčios klebonas E. Novikas sako, kad bet kas gali užsukti ir savo akimis pamatyti, kaip vyksta grindų tvarkybos darbai. „Tai įdomi istorija, tad kviečiu visus užsukti. Kartu dėkoju visiems dirbantiems prie šio projekto už profesionalumą ir atsidavimą, o parėmusiems – už dosnumą. Paremti šį projektą galima, pervedant auką į bažnyčios sąskaitą“, – šypsosi klebonas.

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato parapija

Nepriklausomybės a. 1A

LT 42114 Rokiškis

Sąskaita: „Luminor Bank“, AB

LT704010041500031663

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt