Po nekaltų skelbimų – moterų gyvenimo tragedijos

Tūkstančiai anoniminių pornografijos stebėtojų, ieškančių pasitenkinimo, gali nustebti, kad ne viena pornografijos industrijoje atsidūrusi moteris yra psichologiškai palaužta. Taip LRT RADIJUI sako Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. Užkibusios ant nekaltai atrodančių darbo skelbimų, Lietuvos moterys pakliūva į purviną pornografijos verslą.

„Lietuvos žinių“ žurnalistė Margarita Vorobjovaitė įsitikinusi – norint, kad merginos nepakliūtų į tokias situacijas, tėvai turėtų konstruoti ryšį su vaiku taip, kad jis nebijotų pasipasakoti apie jį verbuojančius interneto pornografijos industrijos nusikaltėlius – tėvų pareiga paaiškinti savo atžaloms, kad darbo skelbimai apie „nemokamą sūrį pelėkautuose“ yra grėsmingi. Pašnekovė teigia, kad mažesniuose miestuose merginų išnaudojimas pornografijos industrijoje vis dar laikomas šeimos gėda, dėl ko mergaitės nepasipasakoja apie patirtas traumas.

„Vienos panevėžietės mergaitės mama gavo nuorodą į tinklalapį, kur buvo paskelbtas vaizdo įrašas su jos dukra. Tas įrašas kažkokiu būdu paplito tarp mergaitės draugų ir taip galiausiai sužinojo tėvai. Tačiau tėvų reakcija, mano akimis, nebuvo itin gelbstinti vaiką – kai šnekėjausi su mergaitės mama, jai buvo toks šokas, kad, pamačiusi vaizdo įrašą, ji klausė „kodėl mums taip padarė?“, ne „mano vaikui“, bet „mums“, – pasakoja M. Vorobjovaitė.

K. Mišinienė pastebi – daugeliu atveju, kai įvyksta pornografiniai išnaudojimai internete, matoma, kad mergina šeimos neturėjo arba ji buvo labai silpna. Pasak pašnekovės, tuščias moralizavimas merginų atžvilgiu neduos jokių vaisių – reikalingas stiprus švietimas apie galimas tokių įvykių pasekmes.

„Mano manymu, mokykla yra net kažkiek pajėgesnė atlikti tą švietimo funkciją [...]. Sakyti „nedaryk ko nors vien tik dėl to, nes tai blogai baigsis“ nereikia. Mums reikia išmokyti jaunus žmones, kaip atsispirti tam tikroms pagundoms ir pasakyti „ne“, – LRT RADIJUI sako K. Mišinienė.

K. Mišinienės teigimu, šiandien Lietuvoje turime labai daug pornografijos vartotojų: visuomenei interneto pornografija yra tarsi priimtinas reiškinys, tačiau daugiau neaiškumų kyla dėl to, kodėl tai yra išnaudojimas ir kur slypi prekyba žmonėmis.

„Tie šimtai tūkstančių pornografijos vartotojų gali nustebti ir suglumti, kad ne viena pornografijos industrijoje atsidūrusi moteris yra psichologiškai palaužta. Pornografija absoliučiai lengvai prieinama, ne vienas žmogus traktuoja tai, kaip savo seksualinį gyvenimą, tačiau retas supranta, kas slepiasi už tų filmų, kokią kainą moka tie, kas dalyvauja tokioje, kabutėse, kūryboje“, – akcentuoja K. Mišinienė.

Pasak K. Mišinienės, būtina diskutuoti apie pornografiją, ją atpažinti ir kalbėti apie vartotojus, nes, pašnekovės teigimu, vartojimas ir sukuria šį žmonių išnaudojimo verslą.

„Tie tūkstančiai anoniminių stebėtojų, kurie ieško pasitenkinimo, anksčiau ar vėliau turės patraukti mūsų dėmesį – nebūtų pirkėjų, nebūtų ir pasiūlos. Labai beprasmiška nagrinėti šių moterų pasileidimą, jeigu mes nekalbame apie jų pirkėjus. Jeigu žmonės negali išgyventi be pornografijos, jeigu tik taip dalis vyrų ir moterų sugeba patenkinti savo seksualinius poreikius – reikia ieškoti pagalbos“, – tvirtina K. Mišinienė.

Skelbimai atrodo nekaltai ir viliojančiai

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmojoje Lietuvoje baudžiamojoje byloje dėl prekybos žmonėmis ir aukų išnaudojimo pornografijai internete paskelbė sprendimą – du šiauliečiai buvo nuteisti penkeriems metams už prekybą žmonėmis ir būrio moterų išnaudojimą priverstiniam darbui pornografinėse interneto svetainėse. Interneto svetainių lankytojai už mokestį galėjo stebėti nukentėjusias moteris, kurios nusirenginėdavo prieš vaizdo kameras ir kitaip kaitindavo žiūrovų aistras.

Prokuroras Rimantas Vagrys, komentuodamas šią istoriją, atkreipia dėmesį, kad interneto pornografijos darbo skelbimai skamba nekaltai ir viliojančiai: garantuojama didelė alga, o siūlomas darbo pobūdis – bendravimas su žmonėmis iš įvairių pasaulio šalių internetu: „Naivios, patiklios merginos, neturinčios darbo, susivilioja. Jos pagalvoja, kad galės bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio, užmegzti naujas pažintis ir keliauti po pasaulį.“

Anot M. Vorobjovaitės, labiausiai glumina tai, kad dauguma suvokia, kas slypi už minėtų darbo skelbimų, tačiau atitinkamų priemonių imamasi tik tada, kai kas nors nukenčia.

„Niekur juk nebus viskas parašyta atviru tekstu, bet matyti, kad darbo pasiūlymai per geri, kad būtų tiesa. Visi suprantame, apie ką šie skelbimai, bet kodėl iš teisėsaugos pusės nėra užkertamas kelias tokių skelbimų davėjams dar prieš nukenčiant žmonėms?“ – svarsto M. Vorobjovaitė

Kai kalbama apie prekybą žmonėmis, anot K. Mišinienės, dažniausiai vyrauja stereotipas, kad tokioje situacijoje atsidūrusios merginos yra naivios. Vis dėlto pašnekovė per darbo patirtį tvirtina pastebėjusi kitą priežastį – skurdą.

„Pirmiausia tai yra skurdas. Patiklumas ar tėvų negebėjimas laiku paaiškinti tokių dalykų eina po to. Dauguma skurstančių merginų nori užsidirbti: jaunos, vienišos mamos ar turinčios priklausomybių moterys. Aš manau, kad šiandien galima iki begalybės aiškinti, ko joms trūko, tačiau pagrindiniai veikėjai, kurie „kuria verslą“ ir tenkina nepasotinamą vartotojų apetitą, taip ir lieka neapšviesti“, – sako K. Mišinienė.

M. Vorobjovaitės nuomone, susivilioti pornografijos tinklo nusikaltėlių siūlomais pinigais gali bet kuri naivesnė mergina: „Ta istorija, kuri pasakojama mergaitėms, primena Pelenės istoriją, kai nieko neturi ir staiga atsiranda aukso kalnai [...]. Tiesiog taip nutinka labiau tikinčioms.“

R. Vagrys pabrėžia, kad visuomenės dėmesys turi būti kreipiamas į tai, kaip pasielgė kaltinamieji, o ne kokios yra silpnos nukentėjusiosios. Prokuroro aiškinimu, nusikaltėliai, besiverčiantys pornografija internete, naudojasi merginų pažeidžiamumu ir galiausiai jas šantažuoja dėl vaizdo medžiagų, kurias gali paviešinti. Pasak jo, kai moterys neperpranta tokių piktadarių kėslų ir susigundo minėtais darbo pasiūlymais, nukentėjusiosios nebemato kelio atgal.

„Iš pradžių jie mandagiai elgiasi, išnuomoja butus, už kuriuos po kelių mėnesių reikia mokėti pačiai. Ką daryti? Tu esi įsipareigojusi, tavo vardu išnuomotas butas ar nupirktas kompiuteris. Tada jie pradeda šantažuoti, kad tau reikia mokėti mokesčius [...]. Tose darbo sutartyse mažomis raidėmis parašyta, kad visi vaizdai, kuriuos parodai dirbdamas tokio pobūdžio interneto svetainėje, yra tos interneto svetainės nuosavybė. Po kiek laiko kitose šalyse išleidžiami pornografiniai filmai ar žurnalai, kuriuose gali išvysti savo atvaizdą“, – atkreipia dėmesį prokuroras.

Šantažuodami žlugdo gyvenimus

K. Mišinienė pritaria – labiausiai šioje pornografijos industrijoje išnaudojamas žmogaus pažeidžiamumas. Pasak jos, stipriausias interneto pornografijos nusikaltėlių ginklas yra šantažas, kurio minėtos bylos nukentėjusiosios bijojo labiausiai ir galėjo padaryti viską, kad jų nederama veikla neiškiltų į paviršių.

„Tai kompromituojanti, žmogaus gyvenimą žlugdanti medžiaga. To jos labiausiai bijojo. Iš kitos pusės, jos gyveno ypač uždaroje erdvėje, jų ryšiai su aplinka buvo riboti ir merginos tikrai nesugalvotų, kaip kino filmuose, prašyti kieno nors pagalbos. Ne viena jų palūžo ir susitaikė su tuo, kas vyksta“, – komentuoja K. Mišinienė.

Kaip teigia K. Mišinienė, dauguma merginų, nukentėjusių nuo tokio išnaudojimo, patiria ilgalaikes traumas, po kurių sunkiai atsitiesia ir grįžta į normalų gyvenimą.

„Dažnai visuomenėje girdimi klausimai esą, kas čia tokio baisaus įvyko, nei fizinė prievarta, nei muštos, nei prievartautos, kur čia ta trauma? Trauma yra ta, kad tos merginos paverčia save daiktais, tenkinančiais kitų žmonių seksualinius poreikius. Tai labai slegiantis momentas“, – akcentuoja K. Mišinienė.