Po medžioklės dingo stumbrę kliudžiusi kulka, policija medžiotojo blaivumo netikrino

Panevėžys

Jonas Slapšinskas/Stumbras. Etaplius.lt fotomontažas

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt

119176

Tiriant saugomo gyvūno – stumbrės – sumedžiojimo aplinkybes, nebegalima atlikti visų ekspertizių, nes dingo ir gyvūno viduriai, ir jį nušovusi kulka, o paties medžiotojo blaivumo policija netikrino.

Tai paaiškėjo antradienį per Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdį, skirtą pasiaiškinti sausio 3 dieną Krekenavos-Naujamiesčio profesionalios medžioklės ploto vykusios varyminės medžioklės aplinkybes.

Dingo viduriai ir kulka

„Ekspertizė šiandien negalima, nes vidaus organai (...) buvo išvežti ir išpilti kažkur, ir nebuvo galima patikslinti šitų duomenų vėliau“, – per posėdį pranešė Kauno gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius.

Anot jo, nerasta ir žvėrį nukovusi kulka.

„Kulkos nėra. Pirminiais duomenimis, lyg per stumbrą kiaurai kulka neišėjo“, – teigė D. Jurevičius.

Medžioklei vadovavęs Krekenavos girininkas Jonas Leika pripažino, kad jis su kolega iš negyvo žvėries išėmė vidurius, kad gyvūnas nepradėtų pūti. Anot jo, vidaus organai buvo sudėti į kubilą ir užrakinti.

Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidas Gricius taip pat sakė, kad iškart po įvykio padaryta esminių klaidų.

„Padarytos esminės klaidos, kurios apsunkino tolesnį tyrimą“, – teigė jis.

Pareigūnas tvirtino, kad kitą savaitę turėtų būti baigtas tyrimas dėl minėtos medžioklės aplinkybių, tuomet bus atskleista daugiau informacijos.

V. Gricius antradienį tik užsiminė, kad atvykę prie nušautos stumbrės aplinkosaugos pareigūnai, pirminiais duomenimis, neplaninį patikrinimą atliko skubotai, žalą paskaičiavo neįvertinę visų aplinkybių, neapklausė visų medžioklės dalyvių, nesiėmė aktyvių veiksmų – nekvietė veterinarijos specialistų, neatliko ekspertizės.

Anot jo, dėl to ir kreiptasi į prokuratūrą, kad būtų išaiškinta, ar aplinkosaugos pareigūnai nesistengė padėti pažeidimą padariusiems asmenims sušvelninti nusižengimą.

Garantavo, kad šovė J. Slapšinskas

Per komiteto posėdį iškilus abejonių, ar tikrai strumbrę nušovė Utenos politikas Jonas Slapšinskas, Krekenavos girininkas garantavo, kad tai padarė tikrai jis.

„Galiu užtikrinti, nes tikrai žinau, (…) kad tikrai nušovė ne kažkoks žmogus, iš kažkur atklydęs, o šitas žmogus – Jonas Slapšinskas. Niekas kitas negalėjo“, – antradienį per Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdį sakė jis.

Girininko teigimu, toje vietoje, iš kurios šauta, stovėjo būtent J. Slapšinskas.

Anot J. Leikos, po šūvio J. Slapšinskas iš karto atėjo ir prisipažino.

Girininko teigimu, buvo vienas šūvis iš karabino.

V. Gricius savo ruožtu teigė, kad informacija apie įvykį dar renkama, todėl jis neatsakė į klausimą, ar tikrai nustatyta, kas nušovė stumbrę.

J. Leika tvirtino, kad stumbrę nuo medžiotojo galėjo užstoti krūmai, tačiau jis taip pat pabrėžė, jog pagal medžioklės taisykles šauti galima tik aiškiai matant gyvūną.

Policija blaivumo netrikino

Antradienį per Seimo komiteto posėdį paaiškėjo ir tai, kad J. Slapšinsko blaivumas po įvykio galėjo likti nepatikrintas.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Renaldas Žekonis teigė, kad pareigūnai nebuvo kviesti patikrinti medžiotojo blaivumo.

„Jie turėjo teisę mus pakviesti patikrinti (blaivumą – BNS), bet mūsų pareigūnai nebuvo pakviesti“, – teigė jis Seime.

Tuo metu J. Leika garantavo, kad saugomą gyvūną nušovęs medžiotojas buvo blaivus.

„Taip, blaivus. Dabar medžioklėje nebėra, kaip kažkas svajoja, kaip tais sovietiniais laikais, dabar tos medžioklės kardinaliai skirtingos“, – žurnalistams sakė jis.

Aplinkosaugininkų atstovas savo ruožtu tvirtino, kad tikrinti medžiotojų blaivumą neprivalu, jeigu nekyla įtarimų dėl girtumo.

Medžioklės nestabdė

J. Leika teigė, kad sausio 3 dieną medžioklėje su juo pačiu dalyvavo 25 asmenys.

Tuo metu V. Gricius sakė, kad medžiotojų skaičius dar nustatinėjamas.

„Mes turime medžioklės lapus. Faktą, kiek ten buvo dalyvių, parodys dalyvių apklausa. Tą informaciją dar renkame“, – teigė jis.

Medžioklės vadovas tvirtino, kad nušovus stumbrę ir iškvietus aplinkosaugininkus, buvo gautas leidimas tęsti medžioklę.

„Tęsėme medžioklę, nes ji yra komercinė, žmonės sumokėję pinigus“, – aiškino J. Leika.

Anot jo, ir pagal taisykles, medžioklės nereikėjo stabdyti.

„Medžioklė, pagal taisykles, turi būti sustabdyta tada, kai įvyksta nelaimingas atsitikimas. (...) Čia įvyko medžioklės taisyklių pažeidimas, sumedžiojus netinkamą žvėrį“, – aiškino girininkas.

Jis pripažino, kad medžiotojai buvo įspėti apie netoliese vaikščiojančių stumbrų bandą.

Policijos pareigūnas informavo, kad ikiteisminis tyrimas dėl medžioklės fakto kol kas neatliekamas, nes negautas toks prašymas.

Pelnas – per 60 tūkst. eurų

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė konservatorė Aistė Gedvilienė suabejojo, ar valstybė turėtų organizuoti komercines medžiokles.

Anot jos, klausimų kelia ir pati medžioklių organizavimo tvarka, ir patvirtinti įkainiai.

„Kyla abejonių dėl įkainių, kurie yra patvirtinti. Du ar nepilnai du eurai už brėdienos ar stirnienos kilogramą tikrai yra mažai“, – sakė Seimo narė.

„Man kyla klausimas, ar mes tikrai efektyviai valdome savo turtą“, – tvirtino parlamentarė.

Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė informavo, kad pernai profesionalios medžioklės organizavimas urėdijai buvo pelningas, pelningumas sudarė 11 procentų.

„Veikla naudinga įmonei ir šiai dienai pelninga“, – sakė jis.

Tuo metu A. Gedvilienė pranešė, kad neaudituotas pelnas nesiekė 66 tūkst. eurų.

Iš viso pernai Valstybinių miškų urėdija organizavo apie tūkstantį medžioklių.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas antradienį surengė neeilinį posėdį dėl sausio 3 dieną vykusios komercinės varyminės medžioklės aplinkybių.

Stumbrę sumaišęs su šernu sausio 3 dieną vykusioje medžioklėje prisipažino nušovęs Utenos tarybos narys „valstietis“ J. Slapšinskas, jam už tai anksčiau skirta 12,2 tūkst. eurų bauda. Ją politikas sumokėjo. Tačiau paaiškėjus, kad patelė buvo neseniai atsivedusi jauniklį, kuris vėliau nugaišo, bauda politikui turėtų padidėti iki 36,6 tūkst. eurų.

Stumbro patelė sumedžiota Valstybinių miškų urėdijai priklausančiame Krekenavos-Naujamiesčio profesionalios medžioklės ploto vienete varyminės medžioklės metu.

Tyrimą dėl nušautos stumbrės atlieka Panevėžio apskrities policija, ji vertina Panevėžio aplinkosaugininkų veiksmus. Tačiau aplinkosaugininkai žadėjo kreiptis į prokuratūrą, kad tyrimas būtų pradėtas ir dėl pačio stumbrės sumedžiojimo.

Stumbras yra įtrauktas į Lietuvos saugomų gyvūnų sąrašą kaip saugomas žinduolis.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt