Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Audronio Rutkausko nuotr.
EtapliusŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“
Rugsėjo paskutinį penktadienį 1982 m. 131 laidos 11b klasės J. Janonio gimnazijos absolventai susirinko į šventinį susirinkimą (auklėtojas V. Baliutavičius). Kas penkerius metus susitinkantys klasės draugai dalijosi prisiminimais, tarsi mokyklos suole būtų sėdėję tik vakar.
„Mokykloje užsimezgė ryšys, kuris nenutrūksta iki šiol. Kitos klasės taip nebendrauja. Baigus mokyklą, susitikome po metų. Po to kas penkerius metus susibėgame. Su metais kažko jau nebeliko, kažkas į užsienį iškeliavo. Kiti dauguma Šiauliuose ar netoliese esame. Susiskambiname, dar mokykloje prigijusiomis pravardėmis vienas kitą pavadiname“, – pasakoja Daiva Grigaliūnienė.
Žmonių likimai po mokyklos baigimo susiklostė įvairiai. Vieni visuomenėje tapo labiau žinomi, kas padarė karjerą valstybės tarnyboje, kas tapo savo amato profesionalais. Tačiau kad ir kokie skirtumai karjeroje, bet vienoje klasėje susibendravę draugai iki šiol bendrauja kaip lygus su lygiu.
„Dieną ar naktį pasiskambiname, jei bėda ar džiaugsmas. Negaliu paaiškinti, iš kur tas ryšys toks stiprus. Paralelinės klasės bandė tokius klasės susitikimus organizuoti, bet neprilipo. Mes paskiriame datą, susirenkame be problemų. Kai yra noras, laiko visada gali surasti“, – teigia viena iš susitikimo organizatorių Daiva Zaicaitė.
Per tiek metų keitėsi ir pati mokykla. Kur anksčiau vyko pamokos, dabar įkurtas gimnazijos muziejus. Iškilo priestatas. Kiekvienas iš susirinkusiųjų pasirašo klasės žurnale. Dalijasi prisiminimais, jau istorija tapusiomis nuotraukomis. Prisimena kelis į amžinybę išėjusius klasiokus. Įsiamžinę prie gimnazijos, klasiokai keliauja į neformalų pasisėdėjimą prie šventinio stalo, kur istorijos tęsiasi toliau.
Klasės draugai iki šiol prisimena, kad mokyklos laikais mokytojų buvo vertinami labai prieštaringai. Tačiau, nepaisant išdaigų, moksleiviai buvo aktyvūs, dalyvaudavo visuomeninėje veikloje.
„Buvome labai organizuoti, aktyvūs klasės ir mokyklos visuomeninėje veikloje, dalyvaudavome estradinių ansamblių, agitbrigadų ir kituose mokykliniuose konkursuose. Kartu su Vilmantu Dambrausku grojome grupėje. Buvo pašėlę laikai“, – prisimena Dalius Rubštaitis.
„Kiekvieną kartą susitikimas sugrąžina mus į mokyklos laikus. Tikiuosi, kad ir po penkerių metų vėl susitiksime, taip pat ir su tais, kurie dėl ligos ar kitų priežasčių šiemet negalėjo dalyvauti“, – sako Vilmantas Dambrauskas.