PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2020 m. Birželio 13 d. 16:39

Po fo­to­se­si­jos rapsų lau­ke – ana­fi­lak­si­nis šo­kas

Šiauliai

User12006472 (asociatyvi) nuotr.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


134646

17-metė Agnė, fo­tog­ra­fa­vu­si sa­vo draugę rapsų lau­ke, vos ne­nu­mirė. Mer­giną po fo­to­se­si­jos stai­ga ėmė ber­ti, vei­das pra­dėjo tin­ti, ji ėmė dus­ti.

Teko kviesti greitąją pagalbą

„Visą savaitę laikėsi veido sutinimas ir išbėrimas. Dabar jau geriau“, – sako Agnė, iki šiol nežinanti, nuo ko ją ištiko dusulio priepuolis ir smarkiai išbėrė veidą.

Prieš gerą savaitę Agnė su drauge vaikštinėjo gamtoje, fotografavo draugę rapsų lauke. O tada labai greitai, per valandą, pirma smakrą, paskui aplink akis, o galiausiai ir visą veidą išbėrė spuogeliais, veidas ėmė tinti, prasidėjo dusulys, tapo sunku kvėpuoti.

„Teko skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes iškilo pavojus gyvybei. Labai išsigandau, maniau, kad uždusiu“, – prisimena mergina.

Atvykę medikai sušvirkštė merginai vaistų, davė tablečių, kurias rekomendavo gerti kas dvi valandas.

Agnė sako jau besijaučianti geriau, tačiau iki šiol nežino, nuo ko ją ištiko anafilaksinis šokas. Ar nuo rapsų, kitų augalų žiedadulkių, ar organizmas sureagavo į jos geriamus vaistus ir kažkokį alergeną iš gamtos.

„Ketinu išsitirti, kam esu alergiška, tik kol kas pas medikus negaliu patekti dėl karantino. Žadėjo priimti po poros savaičių. Tikrai noriu sužinoti, kam esu alergiška, nes situacija gali pasikartoti“, – sako Agnė.

alergija-foto-1.jpg

Būtina sužinoti, kam esi alergiškas

Eugenija Kukaitienė, Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vadovė, sako, kad šiemet greitoji pagalba pas pacientus, kuriems pasireiškė sunki alerginė reakcija, vyko gal 1–2 kartus.

„Pavieniai atvejai. Suteikiame pagalbą, vežame į ligoninę, kur pacientai turi būti ištirti, kam žmogus alergiškas. Žmogus juk gali nežinoti, sako, kad įgėlė jam 10–20 kartų bitė ir nieko, bet 100-oji įgelia ir žmogų šokas ištinka. Alergologai nustato, bet per karantiną dar sunku žmonėms pas juos patekti“, – teigia gydytoja.

Pasak E. Kukaitienės, kai žmogus žino, kad yra alergiškas, turi su savimi turėti vaistų, adrenalino ampulytę nešiotis. Nes jei žmogus dūsta, tai pavojinga gyvybei.

„Alergiškų žmonių daugėja pasaulyje. Jei akyse mirguliuoja, žmogus dūsta, pradeda prakaituoti, kvėpavimas stringa, tada tikrai reikia greitosios pagalbos“, – sako pašnekovė.

Kas yra anafilaksinis šokas?

Anafilaksinis šokas – perteklinė imuninės sistemos reakcija į įvairias medžiagas: vabzdžių nuodus, maisto produktus, vaistus, žiedadulkes ar net lateksą. Anafilaksinis šokas – itin ūmi alerginės reakcijos forma, kuri gali pažeisti širdies ir kraujagyslių, virškinimo, kvėpavimo ir odos sistemas.

Anafilaksinis šokas nutinka retai ir dauguma žmonių jį išgyvena, tačiau, laiku nesuteikus reikiamos pagalbos, gali ištikti ir mirtis. Įtarus, kad tau arba tavo artimajam prasidėjo anafilaksinis šokas, būtina nedelsiant kviesti pagalbą – organizmui reikia kuo skubiau gauti epinefrino (adrenalino) injekciją.

Dažniausiai anafilaksinio šoko simptomai pasireiškia netrukus po kontakto su alergizuojančia medžiaga, tačiau jie gali atsirasti ir po kelių valandų. Pirmieji alerginės reakcijos simptomai gali būti tik sloga ir odos bėrimai, tačiau jau per 30 min. gali pasireikšti daug pavojingesnių ženklų.

Požymiai

  • Sloga, čiaudulys.
  • Kūno niežėjimas, dilgėlinė, odos patinimas ar paraudimas.
  • Kosėjimas, skausmas krūtinės plote.
  • Silpnumo jausmas, galvos svaigimas, alpulys.
  • Oro trūkumas, bronchų spazmai.
  • Pagreitėjęs širdies ritmas ir žemas kraujo spaudimas.
  • Ištinusios ar niežtinčios lūpos, kaklas, nosis ir gerklė.
  • Vėmimas, viduriavimas, mėšlungis.

Pirmoji pagalba

Kuo skubiau skambinti 112 ir pranešti apie įtariamą anafilaksinį šoką.

Pašalinti iš aplinkos alergiją sukėlusį alergeną, jei žinoma, kas jis.

Paguldyti žmogų į horizontalią padėtį ir šiek tiek kilstelėti kojas, jeigu pykina – paversti ant šono.

Jeigu žmogus pradeda dusti, o greitoji pagalba dar neatvyko, pradėti gaivinti.

Jei žmogus su savimi nešiojasi epinefrino injekciją, suleisti ją į raumenį. Jei po ranka yra tik antialerginių vaistų (antihistaminų), juos sugirdyti.

Svarbu

Anafilaksinio šoko tikimybė padidėja po kiekvieno jo pasireiškimo karto.

1 iš 5 anafilaksinį šoką patyrusių pacientų jis gali pasikartoti per artimiausias 12 val.

Jei ištiko anafilaksinis šokas, būtina atsigavus apsilankyti pas alergologą – ypač jei neaišku, kas šią reakciją sukėlė.

Jeigu esi itin alergiškas tam tikroms medžiagoms, turi paprašyti šeimos gydytojo epinefrino recepto ir jo ampulę visuomet nešiotis su savimi. Apie tai reikia informuoti savo artimuosius.

Vaikams anafilaksinį šoką dažniau sukelia maistas, o suaugusiesiems – vaistai.

Dažniausiai šią reakciją sukelia žemės riešutai, jūros gėrybės, žuvis, pienas, kiaušiniai, soja, kviečiai.