Po eismo įvykio prireikia psichologo pagalbos: kada kreiptis – būtina?

Eismo įvykiai, kurių metu žūsta žmonės, sujaudina ne tik jo dalyvius, bet ir visiškai nepažįstamus žmones. Eismo įvykio metu žuvus socialiniuose tinkluose puikiai žinomam motociklininkui, neabejingi šiai nelaimei dalijosi užuojautomis ir svarstė, ar jos buvo galima išvengti, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Kiekvienas eismo įvykis, kuriame sužeidžiami ar žūsta žmonės, vairuotojui gali tapti ypač sudėtingu psichologiniu iššūkiu, kurį įveikti be specialistų pagalbos pavyksta ne kiekvienam.

Psichologė Karolina Gurskienė pataria, kaip padėti į sudėtingą situaciją patekusiam žmogui, o draudimo ekspertai primena, kodėl svarbu pagalvoti ne tik apie automobilio apsaugą, bet ir apie vairuotoją bei pagalbą jam.

Kiekvienas įvykis – skaudus 

Pasak psichologės K. Gurskienės, kiekvienas eismo įvykis, kuriame nukenčia ar žūsta žmonės, sukelia stiprių psichologinių išgyvenimų: stresas, patirtas šokas vėliau dažnai virsta potrauminiu stresu. Natūralu, kad vairuotojas, nepriklausomai nuo to, ar jis kaltas, ar nekaltas dėl įvykio, dažnu atveju jaučia papildomą spaudimą iš aplinkos bei savęs paties – ką galėjo padaryti kitaip, kad nelaimės būtų išvengta. 

Ar potrauminio streso sutrikimas greitai palengvės, ir žmogus grįš į įprastą gyvenimą, priklauso nuo to, kaip greitai po įvykio kreipsis į specialistus. Pašnekovė sutinka, kad eismo įvykis – gyvenimą keičianti patirtis, todėl žmogus dažnai gyvenimą dalija į dvi dalis: iki nelaimės ir po jos. 

„Gyvenimas pasikeičia ir tarsi įgauna atskirtį – iki eismo įvykio ir po jo. Visgi nereiškia, jog, įvykus nelaimei, laukia nekokybiškas ar sugadintas gyvenimas. Tai reiškia, kad įvyko reikšmingas įvykis, po kurio daug dalykų pasikeitė. Žmogus gali būti paveiktas trauminio išgyvenimo ir tapti uždaras, skendėti kančiose arba dirbti su išgyvenimais, įveikti matytus vaizdus ir patirtus jausmus bei toliau gyventi kokybiškai“, – kalbėjo psichologė.

K. Gurskienės žodžiais, po trauminių įvykių prasideda trauminiai ir potrauminiai išgyvenimai. Trauminis įvykis įvyksta iškart, jis turi pabaigos tašką: įvyko avarija, atvažiavo atitinkamos tarnybos, išgabeno žmones. 

Potrauminis laikas pats savaime pabaigos neturi ir tęsiasi tol, kol žmogus pradeda su tuo tvarkytis. Kitaip tariant, gyvenimas tęsiasi, o patirti trauminiai išgyvenimai tarsi kabinasi prie naujų įvykių ir sumaišo reakcijas, nes žmogus daug ką susieja su tuo, kas buvo ūmiai išgyventa. Tad kiek po įvykio prireiks psichoterapijų seansų, taip pat priklauso nuo to, kaip greitai įvyks pirmasis pokalbis su specialistu. 

Pastebėjus, kad, praėjus maždaug mėnesiui po įvykio, žmogus vis dar išlieka neadekvačiai dirglus, jei skundžiasi nuolatiniu arba didesniu nei įprasta nerimu, jei jis atsisako socializuotis ir tampa akivaizdžiai atsiribojęs ar užsidaręs, jei skundžiasi miego ar apetito sutrikimais, vadinasi, specialistų pagalba būtina. 

Įvykių statistika nesikeičia

Privalomasis draudimas, kuriuo turi būti apsidraudę visi vairuotojai, apima  jų civilinę atsakomybę. Dažniausiai eismo įvykių metu nukenčia daiktai: apgadinami automobiliai, nuverčiami kelio ženklai ar atitvarai, sugadinami apšvietimo stulpai ar gyvenamųjų namų tvoros. 5 proc. atvejų žalą patiria asmenys, išmokamos sumos tokiu atveju yra gerokai didesnės. 

Žmonės, patekę į eismo įvykį, patiria didžiulį stresą, kartais būna sumišę, nežino, ką daryti. Kaip elgtis po jo, kokia būtų teisingiausia veiksmų seka, gali patarti Kontaktų centro specialistai, tačiau padėti susidoroti su emocijomis ar baimėmis padeda psichologai, būtent todėl draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ ir nusprendė pasiūlyti papildomą paslaugą – psichologo konsultaciją. 

„Įvykių, kurių metu buvo sužalojami ar žūsta žmonės, Lietuvoje per metus įvyksta apie 3 tūkst. Nors jų skaičius kasmet išlieka stabilus, išmokamos sumos auga. Kiekvienas eismo įvykis vairuotojui sukelia didelį stresą, o, kalbant apie tokį, kurio metu nukentėjo keleiviai ar kiti eismo dalyviai, pasekmės vairuotojo psichinei sveikatai gali būti ir kritinės. Tokiais atvejai psichologo pagalba būtina“, – kalbėjo draudimo bendrovės Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė Julija Judickienė.