Po „BaltCap“ skandalo premjerė tegia, kad pensijų fondų investicijų reguliavimas gali būti keičiamas

6d7466d6a38d639c7fcffc18a1aa2f6aea2ec4c1
Lietuva
BNS Fotobanko nuotr.
Valdas Pryšmantas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Šarūnui Stepukoniui pasisavinus ir galbūt pralošus milijonus eurų iš investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo, į kurį buvo investavę ir Lietuvos pensijų fondai, Vyriausybė kol kas nesiruošia keisti tokių investicijų reguliavimo, tačiau neatmeta tokios galimybės ateityje, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

„Žiūrėsime, ar yra reikalingi kokie nors įstatyminiai pokyčiai, jeigu reikės, juos tikrai inicijuosime“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Anot jos, sprendimai priklausys nuo teisėsaugos ir kitų institucijų išvadų dėl su „BaltCap“ buvusio partnerio iššvaistytais milijonais susijusios istorijos.

„Institucijos turi priimti sprendimus ten, kur tie sprendimai turi būti priimti. Jeigu reikės įstatymų pataisų, ta prasme iš tos situacijos, kuri aiškės teisėsaugai pateikiant išvadas, matysis, kad reikalingi įstatymų pakeitimai, jie tikrai bus inicijuoti“, – teigė I. Šimonytė.

Anot jos, kasdienė finansų rinkų priežiūra vyksta, tačiau tai nereiškia, kad finansiniai nusikaltimai nevykdomi.

„Šiaip kasdieninė praktinė priežiūra yra atsakingų institucijų rankose ir (...) kokią institucinę sąrangą beturėtum, nežinau nė vienos valstybės, kuri būtų išvengusi apskritai kokių nors nusikaltimų (...), tame tarpe ir finansų rinkose“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė. 

Premjerės vertinimu, pinigų dingimo iš „BaltCap“ fondo istorija gali turėti momentinį poveikį privačių pensijų kaupimo sistemai, nes gali kristi pasitikėjimas ja. 

„Man atrodo, kad reikia atskirti tiesiog tuos epizodus ir įvertinti, koks buvo sisteminis poveikis. Žinoma, kad momentinis poveikis bus, juo labiau, kad kas kartą, kai rinkos nukrenta, pasitikėjimas pensijų kaupimu nukrenta“, – sakė I. Šimonytė.

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas praėjusią savaitę sakė neatmetantis galimybės, kad dėl pasisavintų „BaltCap Infrastructure Fund“ įmonių lėšų ateityje gali būti keičiamas finansų rinkos reguliavimas, tačiau ar tokių priemonių prireiks, paaiškės po teisėsaugos tyrimo.

I. Šimonytė sako, kad „BaltCap“ fondo lėšų dingimas yra ne pirmas atvejis Lietuvoje, kai nerimaujama dėl poveikio finansų sistemai, – panaši reakcija buvo į „Snoro“ ir Ūkio banko žlugimą ir kelių kredito unijų uždarymą.  

„Mes patys galiausiai prieš 15 metų beveik turėjome „Snoro“ banko situaciją, kai irgi tarsi nerimavome, kad bus kažkoks labai didelis poveikis, ir Ūkio banko, kur nerimavome dėl poveikio finansų sistemai. Buvo kredito unija ne viena uždaryta, kuriose buvo nustatyti pažeidimai – irgi to nerimavimo buvo“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

„Man atrodo, kad reikia labai aiškiai suprasti, kad, deja, bet nėra idealių valstybių ar situacijų, kur tokie dalykai neįvyksta. Prisiminkime, nuo ko prasidėjo ne vienas finansinis globalus skandalas – prasidėjo nuo įvairių įvykių finansinėse institucijose ne Lietuvoje – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir daugelyje tokių valstybių, kur, galima sakyti, demokratijos tradicija ir institucijų tradicija yra gerokai senesnė nei Lietuvoje“, – kalbėjo I. Šimonytė. 

Teigiama, kad iš „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų. Skaičiuojama, kad Lietuvos pensijų fondų valdymo bendrovės galėjo prarasti apie 3 mln. eurų investicijų. 

Lietuvos banko duomenimis, pensijų fondų investicijų į „BaltCap“ fondą grynųjų aktyvų vertė 2023 metų gruodžio 29 dieną, palyginti su lapkričio 30 diena, buvo pakoreguota vidutiniškai apie 0,09 proc., arba 3,16 mln. eurų.