Po atostogų gali prireikti poilsio žarnynui: gydytoja pataria, kaip išvengti negalavimų

Atostogos dažnai tampa išbandymu žarnynui. Poilsiaudami atsipalaiduojame ir kartais pamirštame taisykles, kurias išmokome dar vaikystėje – nevalgyti neplautų uogų ir vaisių, neimti maisto nešvariomis rankomis, o kur dar pagunda atleisti vadeles ir pasimėgauti nesveiku maistu, visokiais gėrimais. Dažnai po tokio poilsio „atostogų“ prireikia žarnynui. Šeimos gydytoja Justė Zeidotaitė pataria, kaip vasarą išvengti žarnyno ligų ir ką daryti susirgus atostogų metu.

Po atostogų – dar atostogų?

Žarnyno ligos kur kas dažnesnės vasarą nei šaltuoju metų laiku. Anot šeimos gydytojos Justės Zeidotaitės, to priežasčių toli ieškoti nereikia – didesniam žarnyno negalavimų paplitimui vasarą įtakos turi netinkamai laikomas greitai gendantis maistas, dažnesni susibūrimai viešose vietose, taip pat ir pakitusi mityba. Pastarasis faktorius didžiausią įtaką daro atostogų metu, kuomet dažniau piktnaudžiauja nesveiku maistu, gaiviaisiais gėrimais, neretai vartojama daugiau alkoholio, o mitybos režimas tampa kur kas chaotiškesnis.

„Atostogų metu žmonės keičia savo mitybos įpročius ir valgo daugiau nesveiko maisto, geria daugiau alkoholio, o tai, be jokios abejonės, turi įtakos visai virškinimo sistemai ir sveikatai. Jei per atostogas vartojama daugiau nesveiko ar sunkiai virškinamo maisto, tai gali sukelti virškinimo sutrikimus ir nemalonius simptomus, tokius kaip pilvo skausmas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas“, – teigia specialistė.

Išauga žarnyno ligų rizika

Pastebima, kad šiltuoju metų laiku padažnėja ir infekcinių žarnyno ligų rizika. To priežastis paprasta – šiluma yra viena svarbiausių sąlygų žarnyno ligų sukėlėjams daugintis. Nustatyta, kad daugelis bakterijų maiste sparčiai dauginasi esant 20–30 laipsnių aplinkos temperatūrai, tad šiltuoju metų laiku vos per kelias valandas netinkamomis sąlygomis laikomas maistas gali tapti negalavimų priežastimi. J. Zeidotaitė pastebi, kad šiltuoju metų laiku kyla didesnė salmoneliozės, kampilobakteriozės, kitų per užterštą maistą ar vandenį perduodamų virusinių žarnyno infekcijų rizika. Pasak specialistės, į žarnyno ligas ir komplikacijas yra labiau linkę vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys su susilpnėjusiu imunitetu.

„Pirmieji infekcinės žarnyno ligos simptomai gali būti viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, karščiavimas ir bendras silpnumas organizme, jis gali pasireikšti per kelias valandas po užsikrėtimo. Tokiu atveju svarbu gerti daug skysčių, ypač vandens, kad būtų išvengta dehidratacijos. Labai svarbu atsisakyti sunkaus maisto ir rinktis lengvai virškinamus produktus, tokius kaip virta vištiena, ryžiai, avižiniai dribsniai, neriebi žuvų mėsa, virtos bulvės ir troškinti vaisiai. Taip pat svarbu laikytis geros higienos, tokių kaip dažnas rankų plovimas muilu ir vandeniu“, – priduria gydytoja.

Savarankiško gydymosi gali nepakakti

Nors pajutus pirmuosius žarnyno ligos simptomus dažnai užsiimama savigyda, pasitaiko atvejų, kai to gali nepakakti. Anot J. Zeidotaitės, pasireiškus intensyviems simptomus arba simptomams trunkant ilgiau nei kelias dienas, būtina kreiptis į gydytoją, nes kyla dehidratacijos rizika, gali reikėti rimtesnio gydymo, vaistų. 

„Pasireiškus sunkiems ar ilgai trunkantiems simptomams, tokiems kaip intensyvus karščiavimas, svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistą gyvai, tačiau kai kuriais atvejais gali būti tinkama ir nuotolinė konsultacija. Pavyzdžiui, jei reikia pateikti patarimų dėl simptomų mažinimo, gaires dėl tinkamos mitybos ir rekomenduoti vaistus, kurie gali padėti kontroliuoti simptomus, visuomet naudinga pasitarti su specialistu“, – sako J.Zeidotaitė.