Po apsivertusio autobuso avarijos viešai prabilo jo keleivė: pramerkus akis vaizdas buvo tragiškas

Po apsivertusio autobuso avarijos viešai prabilo jo keleivė: pramerkus akis vaizdas buvo tragiškas
Lietuva
„Facebook“ grupės „Pagalba vairuotojams Telšiuose“ nuotr.
Alaina Štreimikytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Prabilo gruodžio 5-ąją „Kautros“ autobuso avariją išgyvenusi mergina: sukritikavo ne tik tarnybų darbą, bet ir žmonių abejingumą. „Pramerkus akis vaizdas buvo tragiškas: girdžiu šaukiančius žmones, verkiančias merginas, išsigandę ir nerimo persmelkti veidai žiūrėjo vienas į kitą ir ieškojo žodžių ir veiksmų. Bet nerado“, – savo socialiniuose tinkluose apie autobuso apsivertimą kalbėjo Gabrielė.

Gabrielės komentaras:

„Šiandien pakliuvau į avariją. Kai dabar pergalvoju savo dienos veiksmus iki įlipant į autobusą, rodos, jaučiau, kad šiandien diena yra skirta ne man. Stengiuos save įtikinti, kad mano prietarai man labiau kenkia, nei padeda, todėl nusispjaunu ir sėdu į visai kitą pusę nei įprastai mėgstu sėdėti autobusuose.

Kad ir kokie tie prietarai mano „galingi“ šį kartą ne jie nulėmė dienos įvykių seką. Atsitiko, kaip atsitiko: keliai buvo tragiškos būklės, bet ir vairuotojas valdė autobusą taip, lyg mes būtume žaidime ir turėtume nelimituotą skaičių gyvybių. Greitis pasirinktas netinkamas. Pati vairuoju, esu važiavusi slidžiu keliu ir pamenu, kad net ir 30 km/val. važiuojantis mano automobilis buvo lyg karvė su kojukais ant ledo. Tai ką kalbėti apie pilną autobusą, kuris skrieja, mano įžvalgomis, bent 80 km/val. greičiu.

Visgi nelaimę aš galiu vadinti laiminga. Visi keleiviai apsiėjo tik sužeidimais. Pramerkus akis vaizdas buvo tragiškas: girdžiu šaukiančius žmones, verkiančias merginas, išsigandę ir nerimo persmelkti veidai žiūrėjo vienas į kitą ir ieškojo žodžių ir veiksmų. Bet nerado.

Tai tikrai masinė nelaimė, todėl tikėjausi tiek keleivių, tiek vairuotojo, tiek paramedikų ir policijos darbuotojų supratimo. Daugelis buvo tokie abėjingi… o liūdniausia tai, kad ne kartą girdėjau pašaipias paauglių frazės nukentėjusiųjų pusėn, nuolatinį juoką ir filmavimą. Vos keli žingsniai nuo autobuso klupi moteris, kuri išskrido pro langą, pasiteirauju ar galiu jai kuo padėti. Apžiūriu jos būklę savo tikrai ne medikės akimis, matau tikrai skaudžius sužeidimus. Aš esu bejėgė, laukiu žinių, kaip mes pasieksime artimiausią autobusų stotį. Niekas nekalba, o paaugliai toliau juokiasi. Nemaniau, kad juokas gali veikti taip neigiamai. Prisiminiau, kad dar turiu daiktų autobuso bagažinėje, vairuotojo kukliai paklausiu, ką daryti. Jis man atšauna “atsidaryk ir pasiimk”. Bandau suprasti ar jis juokauja, bet tokioje situacijoje nelabai įžvelgiu humorą. Todėl tiesiog laukiu.

Suvokiau, kad man reikia išlipti iš griovio, nes sniegas semia batus. Griovys itin status, sunku įlipti, mano bendrakeleiviai tai mato, bet padėti nesivargina. Ima pyktis ir neviltis. Paprašau viršuje stovinčių rankos, ačiū vaikinui, kuris nusišypsojo ir man padėjo.

Aha… išlipau iš griovio, bet tai dar ne pabaiga. Kaip man grįžti namo?? Aš baigiu sušalti. Nesijutau susižeidusi, todėl nenorėjau gaišinti medicinos darbuotojų laiko. O pasirodo, jei tu nesi stipriai sužeistas, gali stovėti vidury nieko (taip vadinu vienišus kelius) iki tol, kol tave kažkas pasiims arba tu mirtinai sušalsi. Policijos pareigūnai paklausti ar važiuoja į Telšius, man atšovė, kad važiuos dar negreitai. Bet į savo mašiną su kitais autobuso keleiviais susėdo anksčiau nei aš.

Man kyla klausimas: ar ant mano kaktos parašyta - aš sergu raupsais? Kodėl niekas nesivargina padėti? Aš laukiu savo krikšto tėčio, kuris atvyks manęs paimti greičiausiai po valandos. Tikiuosi, kad pavyks pakliūti į bet kurią transporto priemonę, kuri priartintų mane prie mano miesto - Mažeikių. Kiti keleiviai jau seniai išvažiavę, džiaugiuosi už juos, bet liūdna, kad aš vis dar nežinau, kaip man grįžti namo. Aš jau nebejaučiu kojos pirštų.

Paramedikai sušunka, kad jie išvažiuoja, pribėgu ir vėl klausiu: “ar važiuojate į Telšius?” Šis man atsako: “Taip”. Prašau, kad galėčiau važiuoti kartu. Jis man žemaitiškai atkerta, kad nėra vietos ir man reikia laukti autobuso. Sakau: “kada turėtų pasirodyti autobusas?” Jis sako, kad valandos bėgyje. Tuo momentu aš jau stovėjau lauke sušalusi apie 35 min, o vienintelė mano viltis sušilti atkerta, kad man nėra vietos. Atsiranda jausmas lyg aš esu kalta, kad papuoliau į šią avariją, nes pagalbos niekas nesuteikia, o prašymus ignoruoja.

Aš esu mandagi ir išauklėta, stengiuosi nedrąskyti akių, ypač vyresniems, tačiau malonaus veido paramedikui sakau: “ar jūs tikrai mane čia paliksite laukti dar valandą? Po valandos galėsite atvykti ir amputuoti man galūnes”. Šis šiek tiek pašiurpsta, pasitaria su kolega ir atsiranda man vietos. Ačiū. Pagaliau.

Tačiau vistiek man pikta. Aš ir dar ~20 keleivių yra nukentėję. Ne visi turime kam paskambinti, kodėl esame palikti likimo valiai?

Praėjo 5 valandos nuo įvykio ir man labiau skauda širdį, o ne kūną. Ir vis klausiu kodėl kodėl kodėl? Visada buvau auklėjama elgtis su kitu taip, kaip nori, kad su tavimi elgtųsi. Aš tuo vadovaujuosi, o jūs?

Jeigu skaito bent vienas iš šios nelaimės dalyvių, labai tikiuosi, kad jūs sveikstate ir traumos, patirtos šiandien bus labai trumpalaikės“.

„Kautros“ komentaras:

„Kautros” eismo tarnybos vadovas Alvydas Periokas Etaplius.lt žurnalistams teigė, kad dėl keleivių pavėžėjimo iš įvykio vietos, pagalbos kreipėsi į Telšių autobusų parką. „Šis pagelbėjimas įvyko tikrai ne greičiau nei per valandą, tačiau tiek į įvykio vietą atvykę medikai, tiek policijos pareigūnai, tiek ir patys žmonės, visus nukentėjusiuosius stengėsi išgabenti“, – situaciją komentavo A. Periokas.

Keleivių laukia kompensacijos

„Kautros“ eismo tarnybos vadovas teigia, kad žmonių, kurie nukentėjo eismo įvykio metu laukia draudimo kompensacijos. „Nukentėję žmonės turi rinkti visus kvitus, įrodančius jų išlaidas dėl šio įvykio ir kreiptis į mūsų draudimo kompaniją, kuri atlygins visą patirtą žalą: turtinę ir neturtinę“, – teigė jis.

„Turime duomenis keleivių, kurie pirko bilietus internetu, tačiau tokių keleivių tik du. Visi šiuo autobusu keliavę asmenys, dėl žalos draudimo ir grąžinamos sumos už bilietą, patys turi kreiptis į mus“, – apie kompensacijas kalbėjo A. Periokas.