Šiame straipsnyje pateikiama informacija, skirta asmenims NUO 18 METŲ
PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Alfa2024 m. Birželio 24 d. 12:45

Po 14-metės alytiškės tragiškos žūties – perspėjimas: turime aptikti tyliai kenčiančius vaikus, kurie staiga nusižudo

Lietuva

Alytuje nuo tilto nušoko nepilnametė / Alytaus gido nuotr..

Deimantė StanevičiūtėŠaltinis: ALFA.LT


306211

Alytuje praeitą savaitę dingusios 14-metės paieška baigėsi tragiškai – Punios apylinkėse rastas nuo tilto nukritusios nepilnametės kūnas. Keliama nemažai versijų dėl tragiškos mergaitės žūties, tačiau pagrindinė jų – mokykloje vykdytos patyčios.

Alytuje praeitą savaitę dingusios 14-metės paieška baigėsi tragiškai – Punios apylinkėse rastas nuo tilto nukritusios nepilnametės kūnas. Keliama nemažai versijų dėl tragiškos mergaitės žūties, tačiau pagrindinė jų – mokykloje vykdytos patyčios.

Alytaus Dzūkijos mokyklos direktorė žiniasklaidai sakė, kad mergaitė gerai mokėsi, dalyvavo įvairiose olimpiadose, turėjo draugų, todėl visa bendruomenė yra šokiruota ir gaili mergaitės. Visgi psichologas Edvardas Šidlauskas sako, kad tik teigiamas emocinis ryšys su kitu asmeniu garantuoja, kad vaikui pavyks padėti krizinėse situacijose.

Psichologas teigia, kad patyčių problemos neįmanoma išspręsti per vieną dieną, nes patyčios egzistuoja visais laikais.

„Tam tikra prasme yra visuomenės funkcionavimo režimas, kai yra nuolatinė konkurencija, koks nors bylinėjimasis, hierarchinė struktūra. Kažkas bando save iškelti, kito pažeminimo sąskaita“, – teigia psichologas.

Anot E. Šidlausko, yra svarbu kurti pilietinės visuomenės pamatus tam, kad patyčios sumažėtų.

„Kuo daugiau ugdysime diskusijų kultūrą, kuo daugiau demonstruosime pagarbą vienas kitam, ne tik mokykloje, bet ir medijose, tuo bus mažiau patyčių“, – atskleidžia jis.

Tačiau psichologas pabrėžia, kad patyčioms išnykti visam laikui yra neįmanoma, todėl yra svarbu steigti psichologinę pagalbą, prieinamą vaikams.

„Reikia didinti vaikų psichologinį atsparumą, emocinį raštingumą tam, kad jie mokėtų oriai išeiti iš situacijų, atsispirti patyčioms“, – priduria psichologas.

Atstumti nuo bendraamžių

Pasak E. Šidlausko, paauglystėje pasitaiko situacijų, kuomet paaugliai yra atstumiami nuo bendraamžių.

„Paauglystė toks metas, kai žmogus savo asmenybės raidoje patiria naują virsmą, kada jis nebe vaikas, bet ir nesuaugęs. Pradeda tarsi ieškoti savęs. Nauja savęs paieška, bandymas, eksperimentavimas, naujų ribų atradimas, naujų rolių paieška. Kai kada būna ir juokingų bandymų, pavyzdžiui, per trumpas sijonas ar plaukai kažkokia spalva nudažyti“, – atkreipia dėmesį jis.

Anot vyro, bendraamžiams tai gali pasirodyti juokinga ir dėl to gali prasidėti patyčios, o paauglystės laikotarpiu paaugliai yra labiau pažeidžiami ir emocionalūs.

Problemas išduoda elgesys

Psichologas atskleidžia, kad patyčias patiriantį vaiką galima atpažinti iš jo būsenos.

„Vaikas gali būti prislėgtas, negatyvus, nedrąsus, bet simptomai išduoda žemesnę savivertę – nusivylimą savimi“, – sako E. Šidlauskas.

Psichologo teigimu, vienas iš pagrindinių patyčių simptomų yra pažeidžiama vaiko savivertė, kuris yra žeminamas.

„Galiausiai jis pats patiria negatyvų santykį su savimi ir pradeda susitapatinti su skriaudiko pozicija, pradeda savęs nemėgti, save kaltinti, kritikuoti“, – priduria jis.

Anot psichologo, dažniausiai vidinis kritikas atsiranda gavus negatyviai išsakytą pastabą iš autoriteto. Jis sako, kad dažniausiai tai būna tėvai, klasiokai, mokytojai, kiti svarbūs žmonės.

Svarbu atkreipti dėmesį

E. Šidlauskas atskleidžia, kad tėvai turėtų nuvesti vaiką pas psichologą, jeigu jam nepavyksta atsiverti tėvams.

„Jeigu tėvai mato, kad vaikas pasikeitė, tapo uždaras arba verkia, nenori eiti į mokyklą, bet nepasako kodėl, arba neužsiima veiklomis, kurios jį džiugino (depresijos simptomas), tai rodo, kad kažkas ne taip“, – sako jis.

Jo teigimu, jeigu pas psichologą apsilankyti nėra galimybės, tėvai gali pasikalbėti su klasės auklėtoja, klasiokais, norėdami išsiaiškinti ar paauglys jaučiasi gerai.

„Paprastai vaikai vis tiek žino, kas vyksta, jeigu yra kažkokie klasiokai ar kaimynai, šeimos draugai, galima jų klausti, jie dažnai tokius dalykus pastebi“, – pažymi psichologas.