„Plungės šilumos tinklams“ vartotojai skolingi per milijoną eurų

Telšiai

Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt

70847

Vasario 6 dieną Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Kerpauskas, Vietos ūkio skyriaus vedėjas Martynas Čiuželis , vyr. specialistas Kazys Milierius susitiko su UAB „Plungės šilumos tinklai“ generaliniu direktoriumi Arūnu Tamošausku ir bendrovės vyriausiąja ekonomiste Laimute Antanavičiene.

su-silumos-tinklais1-39694.jpg

Direktorius A. Tamošauskas bendrovei vadovauja ketvirtas mėnuo. Šimtas dienų naujoje darbo vietoje, per kurias paprastai susilaikoma nuo kritikos, jau praėjo, todėl rajono vadovai inicijavo susitikimą su A. Tamošausku pasikalbėti apie bendrovės 2018 metų veiklos rezultatus bei galimas prielaidas mažinti vartotojams šilumos kainą.

Ekonomistė L. Antanavičienė kalbėjo, jog apie rezultatus būtų paprasčiau kalbėti šildymo sezonui pasibaigus, visgi, lyginant su ankstesniais metais vartotojams šilumos kaina išaugo 5,6 procento.

Kas tam turėjo įtakos? Pirmiausia, faktas, kad net 70 procentų šilumos „Plungės šilumos tinklai“ perkasi per biržą, ir tik 30 procentų šilumos gamina pati bendrovė. Bendrovės rezultatus smukdo ir tai, kad „Plungės šilumos tinklai“ rajone turi net 14 smulkių katilinių, kuriose kūrenama skiedromis, suskystintomis dujomis (Plateliuose), dyzeliu (Kuliuose) ir granulėmis. Kaina už šioms katilinėms eksploatuoti reikalingą kurą ženkliai didesnė, nei už šilumą sumoka kaimuose gyvenantys centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai. Brangiausiai atsieina eksploatuoti Žemaičių Kalvarijos, Stanelių, Gegrėnų, Kulių, Platelių katilines.

Taip pat pastebėta, kad kaimuose vartotojai (pvz. – mokyklos, išjungdamos šildymą savaitgaliui) nesilaiko temperatūros režimų, todėl šilumos gamintojas patiria didelių technologinių nuostolių.

Kalbant apie miesto katilines didžiausios įtakos šilumos kainai turi kuro, kuris perkamas per biržą, kaina. A. Tamošauskas pripažino, kad šiam sezonui kuras pirktas gana brangiai. Įvertinti taip pat būtina ir pristatyto kuro kaloringumą. Jei kuras nekaitrus, jis įmonei neša nuostolį.

Žalos patiriama ir dėl technologinių nuostolių. Aiškintasi, kur dingsta šiluma kelyje nuo bendrovės iki vartotojo šilumos apskaitos prietaisų. Siūloma išeitis – tvarkyti senas šilumos trasas, taip pat skatinti šilumos vartotojus modernizuoti objektų (įstaigų, daugiabučių ir pan.) šilumos mazgus. Pasak „Plungės šilumos tinklų“ atstovų, Plungėje yra 293 šilumos mazgai, iš jų 70 – neautomatizuoti.

A.Tamošauskas pažymėjo, jog aktyviai domisi, kaip pasinaudoti 2014-2020 metams skirta parama. Iki šių metų balandžio mėnesio planuojama teikti paraišką „Plungės šilumos tinklų“ trasoms (A. Jucio g. gale, prie didžiosios „Maximos“ ir „Ryto“ mokyklos) atnaujinti. A. Tamošauskas nusiteikęs pasinaudoti šiuo kvietimu, nes gali būti, jog tai paskutinis kvietimas infrastruktūros projektams.

A. Tamošauskas minėjo, jog pasiruošęs pertvarkyti visus bendrovės pirkimų procesus, peržiūrėti galiojančias sutartis, taip pat – pertvarkyti įmonės valdymo struktūrą mažinant ar jungiant padalinius.

Naujojo „Plungės šilumos tinklų“ direktoriaus netenkina ir esamas skolų administravimas. Šiuo metu šilumos vartotojai bendrovei skolingi per 1 milijoną eurų, tačiau toli gražu ne visą sumą galima vertinti kaip beviltiškas skolas. Palyginimui – „Plungės šilumos tinklai“ bankams turi 1,7 milijono eurų neišmokėtų paskolų.

Plungės rajono savivaldybės administracijos inf.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt