Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Gintautas VaitkevičiusŠaltinis: Etaplius.lt
Rugpjūčio 1 dieną Plungės rajono savivaldybėje apie ekspediciją į Kazachstaną tvarkyti ten palaidotų ištremtų tautiečių kapų papasakojo „Misija Sibiras 2018“ dalyvis, plungiškis Karolis Kubilius. Jo tėvai Jūratė ir Raimondas Kubiliai, brolis Žilvinas neslėpė, jog didžiuojasi Karoliu, taip pat dėkojo plungiškiams ir Savivaldybei, kad juo pasitikėjo ir parėmė vaikino iniciatyvą.
Šiemet dalyvauti ekspedicijoje „Misija Sibiras“ norą išreiškė tūkstantis jaunuolių, iš jų 80 buvo pakviesti į bandomąjį žygį ištvermei patikrinti, tačiau į misiją išvyko tik 22 merginos ir vaikinai, tarp jų – ir farmacijos studijas baigęs plungiškis Karolis.
Negavę vizų į Rusiją, Sibirą, jaunuoliai išvyko į Kazachstaną. Kazachstano teritorija yra antra pagal lietuvių kilmės asmenų tremties, įkalinimo ir palaidojimo mastą, ją lenkia tik Rusijos Federacija. Skaičiuojama, jog į šias vietas buvo perkelta beveik 50 tūkstančių lietuvių. „Misija Sibiras 2018” dalyviai pasidalino į dvi grupes ir lietuvių kapų ieškojo Karagandos, Džezkazgano ir Balchašo apylinkėse.
K. Kubilius sakė, jog prieš išvykdamas kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kad suteiktų duomenų apie ištremtus į Kazachstaną mūsų rajono gyventojus. Žmonės, kurių artimieji kalėjo Karagandos, Džezkazgano ar Balchašo apylinkėse, ir dabar gali susisiekti su misijos organizatoriais el. paštu jauniems@jauniems.lt ir pasidalyti savo šeimos istorijomis.
K. Kubilius Kazachstane praleido 10 naktų ir 11 dienų. Sakė, jog ir grįžus į Lietuvą neapleidžia mintys apie tai, ką matė, išgyveno ir patyrė. Vaikinas savo pasakojimą Savivaldybėje iliustravo nuotraukomis ir vaizdo medžiaga. Panašūs „Misija Sibiras 2018“ pristatymai numatyti per ateinančius mokslo metus „Saulės“, Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijose.
Ieškant lietuvių kapų misijos dalyviai apieškojo 16 kapinių. Kiekvieną rastą kapavietę sutvarkydavo, perrišdavo tautine juosta. Kiekvienos rastos kapavietės koordinates fiksavo specialia įranga, nes darys sutvarkytų kapaviečių sąrašą ir šią informaciją viešins, kaip ir kiekvieno misijos dalyvio mintis rašytuose dienoraščiuose. Šiemet misijos dalyviai kapinėse pastatė ir 6 didelius medinius kryžius, kuriuos pašventinti atvyko slovakų tautybės kunigas. Pakalbėjęs su lietuviais jaunuoliais ir sužinojęs jų kelionės intenciją, jis labai ilgai ir nuoširdžiai pasimeldė.
Didžiausią sukrėtimą Karolis prisipažino patyręs vaikų kapinėse. Pasirodo, Kazachstane atsidūrę lietuvių vaikai buvo atskirti nuo savo tėvų, net kūdikiai ir mažamečiai patekdavo į atskirus internatus. Vaikų mirtingumas buvo labai didelis, tačiau tėvams apie jų mirtį pranešdavo pavėluotai, vaiko kapo vietą paženklindavo tik nedideliu juodu kryželiu. Karolis pasakojo, kad apleistose vaikų kapinėse Kazachstane prieš kiek laiko vyko vietinių gyventojų pilietinė akcija, kurios dalyviai prie kiekvieno kapelio paliko po pliušinį žaislą ir saujelę saldainių.
„Lageriai rūdai, volframui kasti būdavo statomi bekraštėse stepėse. Galvoju, ką turėjo jausti čia prievarta atvežti lietuviai: beprasmiška – dirbti, beviltiška – bėgti, nes aplinkui vien smėlynai...“, – kalbėjo K. Kubilius, dažnai mintimis grįžtantis į matytas vietoves.
Meras Audrius Klišonis pagyrė K. Kubilių už jo žemaitišką drąsą, pasiaukojimą ir pilietiškumą, ryžtą ir norą išsaugoti mūsų tautiečių tragiškas istorijos žymes, ieškant ir tvarkant politinių kalinių kapavietes Kazachstane, ir įteikė jam Plungės vėliavą, o vaikino tėvams išreiškė padėką, kad išaugino šaunų sūnų.
Plungės rajono savivaldybės informacija