Plungės ligoninės kolektyvą papildė keturios jaunos specialistės

Neseniai pranešėme gerą žinią – kad jaunėja Plungės ligoninės terapeutų gretos: prieš pusantrų metų darbą mūsų miesto ligoninėje pradėjo gydytoja Gerda Rimkutė, nuo šio rugpjūčio – puiki tos pačios srities specialistė Danielė Ivanauskaitė. Tačiau Plungės ligoninė patraukli ne tik jauniems gydytojams – pastaruoju metu čia darbą pradėjo ką tik mokslus baigusios slaugytojos Gintarė Kniukštaitė ir Greta Pogytė, radiologijos technologė Erlanda Narkutė ir medicinos biologė Inesa Butkutė. Susipažinkite!

Radiologijos technologė Erlanda Narkutė:

– Nors Plungės ligoninės Radiologijos skyriuje dirbti pradėjau tik rugpjūtį, naujoke čia nesijaučiu. Plungė – mano gimtasis miestas, o šioje ligoninėje atlikau ir kompiuterinės tomografijos, ir rentgeno, ir baigiamąją praktikas, tad jau esu susipažinusi ir su darbo specifika, ir su kolegomis, ir su pacientais.

Radiologijos studijas Kauno kolegijos Medicinos fakultete baigiau šiemet. Kodėl rinkausi būtent radiologiją? Na, baigusi vidurinę mokyklą, neturėjau aiškios krypties, tad domėjausi įvairiausiomis sritimis. Žiūrėjau, kad būtų ir įdomu, ir perspektyvu. Už akių užkliuvo radiologija, kurios specialistų labai trūksta, o tai reiškia, kad darbo visada turėsiu. Be to, atrodė, kad bus įdomu.

Dėl savo pasirinkimo nė kiek nesigailiu. Radiologija apjungia mediciną ir šiuolaikines technologijas, tad reikia išmanyti daug – apie žmogaus anatomiją, ligas, traumas, o dar – įvaldyti gana sudėtingą įrangą. O jos čia tikrai netrūksta: turime naują ypač modernų kompiuterinį tomografą, du rentgeno aparatus, o artimiausioje ateityje ligoninė įsigis dar ir mamografą. Taigi ištyrimo galimybės čia tikrai didžiulės ir jos vis plečiamos.

Ir per paskaitas, ir užsiėmimuose Kauno klinikose tikrai daug išmokau, bet daugiausiai praktikos įgijau čia, Plungėje – dirbdama, semdamasi patirties iš nuoširdžių kolegių, klausydamasi, ką sako Radiologijos skyriaus vedėjas Albinas Tamkevičius. Džiaugiuosi pakliuvusi į tikrai puikų kolektyvą, kuris – šiltas, draugiškas, darnus.

Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus slaugytoja Gintarė Kniukštaitė:

– Ką tik baigiau Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, šiek tiek pailsėjau ir kibau į darbą Plungės ligoninėje. Baigusi slaugos studijas ir gavusi bakalauro diplomą, šiek tiek svarsčiau, ką daryti – siekti magistro laipsnio ar dirbti. Nutariau, kad noriu dirbti ir praktikoje įtvirtinti tai, ką išmokau. Magistrantūrą atidėjau ateičiai. O dėl darbo vietos ilgai nesvarsčiau – nors variantų buvo keletas, širdis labiausiai linko prie gimtosios Plungės, tad likau ištikima savo kraštui. Čia ir savo ateitį kurti planuoju.

Ligoninėje esu tik keletą savaičių, bet ir darbas, ir aplinka man pažįstama iš anksčiau – Plungėje atlikau praktiką. Dar mokydamasi supratau, kad įdomiausias ir priimtiniausias – darbas Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje. Čia daugiausiai veiksmo, daugiausiai skirtingų situacijų, netrūksta atvejų, kai reikia ypač greitai reaguoti, tad ir praktikos įgyjama daugiausiai. Manau, kad būtent šiame skyriuje geriausiai save atskleisiu. Ateityje, galbūt, norėsis į ramesnį skyrių, bet kol kas – į priėmimo.

Per tas keletą savaičių jau buvo atvejų, kai atvežė sužalotuosius po autoįvykio, kai teko padėti epilesijos priepolio ištiktam žmogui, kasdien kreipiasi dėl aukšto kraujospūdžio, sutrikusio širdies ritmo ir panašiai. Darbas negąsdina, jis labai dinamiškas, įdomus, įtraukiantis. O ir kolegos visada pasirengę padėti, sako: „jei tik kas neaišku, klausk, pagelbėsim.“ O kai aplinka draugiška, ir darbas mielas.

Pasirinkusi Plungę nesigailiu. Matau galimybes, perspektyvą, juolab, kad Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių žadama plėsti. O tai reiškia, kad ir pacientams, ir mums sąlygos tik gerės.

Ligoninės operacinės slaugytoja Greta Pogytė:

– Visada norėjau būti medike, padėti žmonėms, tad, kai baigiau mokyklą ir rinkausi, kur studijuoti, medicinai konkurencingos srities nebuvo. Be to, nuo pat pradžių žinojau, kad noriu būti būtent operacinės slaugytoja. Kaip matot, mano svajonė išsipildė ir aš tuo labai džiaugiuosi.

Plungės ligoninėje dirbu nuo balandžio – atvykau čia iškart po studijų Kauno kolegijos Medicinos fakultete. Buvo minčių likti Kaune, bet nusprendžiau grįžti į gimtuosius kraštus. Žinoma, didmiestis turi savų privalumų, bet Plungė nukonkuravo – esu plateliškė, tad čia mano namai, tėvai, ežeras, ramus gyvenimas, viskas po ranka, nėra eismo spūsčių…

Be to, Plungės ligoninėje teko atlikti praktikas ir man čia labai patiko. Dirbau įvairiuose skyriuose, bet operacinė man visada buvo „Nr. 1“, joje jaučiausi geriausiai. Operacinėje viskas švaru, sterilu, pagal taisykles ir aiškias ribas. Mano darbas: sukomplektuoti visas operacijai reikalingas priemones, paruošti operacinį lauką, padėti gydytojui operacijos metu, rūpintis bendra tvarka, sterilumu ir panašiai. Dirbant streso, žinoma, būna, bet tai juk normalu.

Džiaugiuosi kolektyvu – gerai sutariame, visi nuoširdūs, padedantys, pamokantys. Tad, manau, liksiu čia ilgam.

Medicinos biologė Inesa Butkutė:

– Dar mokantis Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, studentams buvo surengtas Plungės ligoninės pristatymas, siūlyta atvykti čia dirbti. Tada atrodė, kad Plungė – labai toli, tad galimybės darbintis čia net nesvarsčiau.

Bet per laiką viskas pasikeitė: įsidarbinau Šiauliuose, o nuo Šiaulių iki Plungės – tik šimtas kilometrų. Pakalbėjusi su Plungėje gyvenančiais draugo giminaičiais, kurie apie ligoninę atsiliepė pačiais geriausiais žodžiais, pagalvojau: o kodėl gi nepabandžius dirbti ir Šiauliuose, ir Plungėje? Susisiekiau su ligoninės vadovybe ir jie mielai sutiko mane priimti. Taigi nuo rugsėjo aš – medicinos biologė Plungės ligoninės klinikinėje laboratorijoje.

Mano darbas – kraujo, šlapimo, pasėlio tyrimai ir visa kita, kas atliekama laboratorijoje. Jau teko bendrauti su Klinikinės laboratorijos vedėja Irma Bladžiene, ligoninės direktoriumi Remigijumi Mažeika. Labai šilti,nuoširdūs žmonės. Manau, man Plungėje patiks, čia turėsiu sąlygas tobulėti ir realizuoti savo profesinius gebėjimus.