Pleinfildo skerdikas: pasaulį šiurpinęs maniakas, dyręs savo aukų odą ir dėvėjęs veidus

Pleinfildo skerdikas: pasaulį šiurpinęs maniakas, dyręs savo aukų odą ir dėvėjęs veidus
Pasaulis
Youtube.com stopkadras
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius

Daugelis serijinių žudikų mėgsta saugoti savo aukų „trofėjus“, tačiau vienas amerikietis žudikas prisiminimus apie kraupius savo nusikaltimus perkėlė į visiškai naują makabrišką lygį.

Pleinfildo skerdiku praminto Edo Geino nusikaltimai sukrėtė pasaulį, kai šeštajame dešimtmetyje jis buvo sučiuptas ir pasiųstas už grotų iki gyvos galvos.

Jis buvo pramintas odinveidžiu, o jo „pomėgis“ dėvėti savo aukų veidus kaip kaukę tapo įkvėpimu siaubo filmų „Texas Chainsaw Massacre“ serijai.

Tikrasis siaubas to, ką padarė E. Geinas, išaiškėjo tik tada, kai policija pirmą kartą pateko į jo namus – tai buvo toks šokiruojantis vaizdas, kad net ilgametę patirtį turintiems kriminalistams pasidarė bloga.

Maniakas ne tik žudė žmones, bet ir iškasinėjo moterų kūnus iš vietinių kapinių, o jų dalis pavertė dekoracijomis, baldais ir indais savo namams. Policija aptiko žudiko namuose paslėptų nupjautų moterų lytinių organų ir nosių, veidų, paverstų lempų gaubtais ir diržą, pasiūtą iš moterų spenelių. Žmonių kaukolės siaubo namuose buvo naudojamos kaip dekoracijos.

Policija turėjo ir pagrįstų įtarimų, kad E. Geinas turėjo lytinių santykių su moterų lavonais, kuriuos jis buvo iškasęs iš kapų. Tačiau pats maniakas tai neigė, sakydamas, kad nėra nekrofilas, o irstantys kūnai jam per daug dvokia, kad galėtų su jais lytiškai santykiauti.

Sociopatas galbūt taip ir nebūtų sulaukęs atpildo už masinius moterų žudymus, jei ne vienas atsitiktinumas. 1957 metais E. Geinas pasielgė neapdairiai ir buvo suimtas už parduotuvės savininkės Bernice Worden nužudymą Viskonsine, JAV. Policija nuvyko apieškoti nusikaltėlio namų ir nebuvo pasiruošusi už durų slypintiems baisumams.

Teisėsaugos ataskaitoje tarp namuose rastų daiktų buvo: iš žmogaus odos pagamintas šiukšlių krepšys, kėdžių sėdynės padengtos žmogaus oda, kelios moteriškos kaukolės, kai kurių viršutinės dalys buvo nupjautos, dubenėliai maistui iš žmogaus kaukolių, korsetas, pagamintas iš moteriško torso, nulupto nuo pečių iki juosmens, lūpų pora ant lango žaliuzės raištelio, keturios nupjautos nosys, diržas, pagamintas iš moterų spenelių odos, dvi paauglių mergaičių vulvos, devynios moteriškos vulvos batų dėžutėje, nužudytos parduotuvės savininkės Bernice Worden širdis plastikiniame maišelyje ir galva maiše, kaukės iš nuluptos moterų veidų odos, antblauzdžiai iš žmogaus kojų odos. 

Turbūt nereikia plačiau komentuoti, kodėl įkalčius rinkusius pareigūnus tą dieną gerokai pykino. 

Manoma, kad E. Geinas negailestingu ir iškrypusiu sociopatu tapo dar vaikystėje. Berniukas gyveno nuošaliame ūkyje Pleinfilde, Viskonsine, kur po alkoholiko tėvo mirties jį užaugino fanatiškai religinga motina.

Jis ir jo brolis Henris patyrė motinos smurtą ir prievartą. 1944 m. Henris mirė paslaptingomis aplinkybėmis – dabar manoma, kad jį nužudė būtent brolis E. Geinas.

Nepaisant smurto ir sadistiškų auklėjimo būdu, E. Geinas buvo neįprastai artimas su savo motina ir buvo sugniuždytas, kai ji mirė 1945 m.

Po to, kai buvo areštuotas, policija namuose aptiko moters, kuri atrodė kaip jo motina, „odos kostiumą“. Maniakas tyrėjams sakė, kad dažnai jį apsirengdavo, norėdamas „pasijausti lyg jo mama“. 
Teisėsaugai įspraudus į kampą, sociopatas prisipažino, kad nuo 1947 iki 1952 m. jis mažiausiai 40 kartų naktimis lankėsi vietinėse kapinėse, kad atkastų neseniai palaidotų vidutinio amžiaus moterų kūnus, kurie, jo nuomone, buvo panašūs į jo motiną.

Tada jis parsigabendavo palaikus namo ir panaudodavo juos savo siaubingoms dekoracijoms ir papuošalams gaminti.

E. Geinas taip pat buvo laikomas įtariamuoju keliose kitose neišspręstose bylose Viskonsine, įskaitant auklės Evelyn Hartley dingimą 1953 m.

Nors jis neneigė nė vieno iš šių nusikaltimų, griežtai paneigė teiginius, kad turėjo lytinių santykių su kūnais, kuriuos iškasė iš kapinių, sakydamas, kad jie „smirdėjo“.

E. Geinas mirė 1984-aisiais,  sulaukęs 77-erių metų nuo onkologinės ligos. Visą likusį gyvenimą jis praleido psichiatrijos gydykloje, skirtoje nusikaltėliams, sergantiems psichikos ligomis.