Planas savaitgaliui: gražiausios vietos aplink Uteną

Utena

www.infomoletai.lt nuotr.

Reporteris OrintaŠaltinis: Etaplius.lt

45575

Seniai buvote išvykę už miesto ribų? Pasiilgote kvapą gniaužiančių vaizdų ir nuostabaus Lietuvos gamtos kraštovaizdžio? O gal norėtumėte pasižvalgyti po istorinį palikimą? Tuomet šis straipsnis kaip tik Jums - tikrai atrasite savo kelionės kryptį savaitgaliui!

1. Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola

Esate neabejingi gamtos paminklams? Tuomet ši vieta tikrai verta Jūsų dėmesio. Čia pamatysite nuostabų geologinį kūrinį.

Konglomerato atodanga atrasta Šeimyniškių kaime. Anksčiau šioje vietoje buvo žvyro karjeras.

Bekasant žvyrą buvo atkasti gana keisti iš molio ir akmenukų susidarę didžiuliai luitai. Pasirodo, tai esąs gana retas gamtos paminklas. Konglomerato uola paskelbta geologiniu gamtos paveldo objektu 2002 metais.

3konglomeratas.jpg

2konglomeratas.jpg

2. Pakalnių piliakalnis

Jeigu norite pasimėgauti kvapą gniaužiančiu Lietuvos kraštovaizdžiu, Jums tiesiog privaloma nuvykti į Pakalnių piliakalnį, nuo kurio atsiveria įspūdingi gamtos peizažai.

Piliakalnis įrengtas atskiroje masyvioje kalvoje, Vidinksto ežero pietvakariniame krante. Piliakalnis apardytas arimų, aikštelėje stovi 1918 m. pastatytas kryžius (atstatytas 1999 m.), yra 4 partizanų kapai.

Aikštelė ir rytinis šlaitas dirvonuoja, šiaurinis šlaitas apaugęs medžiais, kelios eglės auga ir aikštelės pakraščiuose. 1836 m. aikštelės pakraščius kasinėjo P. Vilčinskis, rado trikampę geležį su įrašais, smulkių monetų, žalvarinius žąslus.

1989 m. G. Zabiela aikštelės centrinėje dalyje, atstatomo kryžiaus vietoje ištyrė 16 m² dydžio plotą, aptiko iki 35 cm storio kultūrinį sluoksnį su stulpavietėmis, židiniu, brūkšniuota, lygia ir grublėta keramika, gyvulių kaulais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. antrąja puse - II tūkst. pradžia.

1pakalniu-piliakalnis.jpg

3. Akmens skulptūrų ekspozicija po atviru dangumi

Dievinate meną, tačiau Jums nepatinka vaikščioti po įprastus nuobodokus muziejus ar meno galerijas? Tuomet vykite į akmens skulptūrų parką!

Sirutėnų kaime skulptorius Jonas Šimonėlis savo sodyboje įkūrė akmens skulptūrų ekspoziciją po atviru dangumi.

Tai nuostabi vieta ramiai šeimos ar draugų išvykai.

1akmens-skulpturu-ekpozicija-po-atviru-dangumi.jpg

4. Tauragnai

Nuostabus, gilią istoriją turintis Lietuvos miestelis - Tauragnai. O jį supanti gamta tiesiog kvapą gniaužianti.

Tauragnai – miestelis, esantis už 17 km į rytus nuo Utenos, Aukštaitijos nacionaliniame parke, tarp dviejų nuostabių Tauragno (giliausias Lietuvoje - 60,5 m) ir Labės ežerų. Legendos byloja, kad Tauragnus įkūręs kunigaikštis Rigimantas.

Pirmą kartą Tauragnai paminėti Hermano Vartbergės kronikoje 1261 m., kuomet Mindaugas kartu su kitais Sėlos valsčiais Vokiečių ordinui padovanojo Tauragnus.

Tačiau Tauragnai patikimai minimi 1387 m. vasario 17 d. rašte, kuriame sakoma, jog Lenkijos ir Lietuvos karalius Jogaila pilį su prie jos prieinančia sritimi amžinai padovanoja Vilniaus vyskupui.

Tais pačiais metais pastatyta medinė bažnyčia, ne vieną kartą atnaujinta bei remontuota, išstovėjo iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

2tauragnai.jpg

4tauragnai.jpg

5. Minčios vandens malūnas

1971 m. Minčios malūnas buvo įtrauktas į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą ir yra rekomenduojamas kaip lankytinas Lietuvos kultūros paveldo objektas.

Čia svečiai ne tik maloniai praleis laiką, bet ir susipažins su šio nuostabaus Lietuvos kampelio istorija.

Rašytiniai šaltiniai byloja, kad Minčios kaimelyje, ant Minčios upės kranto, vandens malūnas pastatytas 1792 m., grūdus pradėjo malti daugiau kaip prieš 200 metų.

Minčios dvaro ponai, kuriems priklausė malūnas, buvo progresyvūs to meto verslininkai, mokėję panaudoti upių ir upelių jėgą.

Dvare, naudojant vandenį, buvo pjaunami rąstai ir lentos, veikė netgi vario kalykla, kurioje vario gabalus išplodavo Minčios upelio vandens kilnojamas blokas – kūjis.

3mincios-vandens-malunas.jpg

2mincios-vandens-malunas.jpg

6mincios-vandens-malunas.jpg

6. Molėtų skulptūrų parkas

Šis skulptūrų parkas yra neapsakomo grožio vieta, tinkanti piknikams, ramiam pasivaikščiojimui su šeima ar įvairioms šventėms.

Molėtų mieste, prie Pastovio ežero 1998 m. atidarytas parkas yra ketvirtasis toks parkas Lietuvoje.

Jame eksponuojami įvairūs darbai iš medžio, juodo, pilko ir rusvo granito, kuriuos kūrė skulptoriai - architektai iš Lietuvos, Velso, Prancūzijos ir Lenkijos.

dscn4648.JPG

7. Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas

Jei aukščio baimė Jūsų nevaržo, tuomet skubėkite aplankyti Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštą, nes ši vieta žada kvapą gniaužiančius vaizdus. O net jei ir bijote aukščio, visada galima pasivaikščioti po Labanoro regioninį parką, kurio vaizdai taip pat Jus sužavės.

Šis apžvalgos bokštas yra aukščiausias Lietuvoje! Bokšto architektūrinis sprendimas primena liauną medžio stiebą, besiveržiantį į viršų. Aukščiau tik paukščiai ir dangus.

Išbandykite savo jėgas pasiekti bokšto viršų lyg kopiant ant devynaukščio namo stogo. Norint pamatyti įspūdingą gamtos panoramą, teks užlipti 214 laiptelių. Įveikiate aukščio baimę sraigtiniais laiptais. Pakylate virš medžių viršūnių. Tuomet kvapą gniaužia atsiveriantis kraštovaizdis tarsi iš paukščio skrydžio.

Žvelgiant į tolimas apylinkes – Labanoro regioninio parko šiaurėje – šiaurės rytuose driekiasi gaiviai žalios pušys, o vakarinėje dalyje tyvuliuoja vienas didžiausių rytų Lietuvos senovės ledynų kilmės ežeras – Baltieji Lakajai. Matosi jo salos ir pusiasaliai.

Tai vaizdingiausias Aukštaitijoje Lakajų kraštovaizdžio draustinis, kuris driekiasi miškingų kalvų apsuptais Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerų duburiais. Jie pasižymi unikaliais pusiasaliais, salomis, retų rūšių augalais, gyvūnais.

Didžiausias Lietuvoje Labanoro regioninis parkas apima Šventosios ir Žeimenos upių takoskyrą, miškai užima apie keturis penktadalius viso parko teritorijos. Kartu jie sudaro vientisą miškų masyvą, kuris vadinamas Labanoro giria. Tai viena didžiausių Lietuvos girių, o kartu ir vertingiausias parko turtas.

a-musinsko.jpg

dscn5114.JPG

maxresdefault.jpg

8. Lietuvos etnokosmologijos muziejus ir Molėtų astronomijos observatorija

Dievinate naktį stebėti žvaigždes, o gal Jus visada žavėjo filmai apie kosmosą? Su įdomumu sužinotumėte daugiau apie įvairius dangaus kūnus? Tuomet nuvykite į Lietuvos etnokosmologijos muziejų ir Molėtų astronomijos observatoriją.

Ten galėsite ne tik išmėginti naktinį žvaigždžių stebėjimą (tik įsivaizduokite koks nuostabus pasimatymas tai būtų), bet ir grįšite įgavę daug naujų žinių.

Muziejaus esmė – žmogaus ir žmonijos ryšys su kosminiu pasauliu, jo atspindys ir pasireiškimas tautos gyvenimo tradicijose, moksle, mene, filosofijoje ir kitur.

Astronomijos observatorijoje lankytojai supažindinami su astronomų darbu, jų naudojamais prietaisais, astronomijos raida, stebėjimo būdais, teleskopais, dangaus objektų įvairove, Visatos kūnų vystymusi, parodomos vaizdais gausiai iliustruotos paskaitos salėje. Taip pat lankytojams siūlomas naktinis pasižvalgymas pro 28 cm skersmens teleskopą į tolimuosius dangaus objektus.

Stebėjimai įmanomi tik esant giedram orui.

Abi lankytinos vietos yra tame pačiame Kulionių kaime, tad vienu šūviu nušausite du zuikius!

dsc-0187.JPG

e-kaminsko-nuotrauka.JPG

dsc-0424.JPG

mao-15min.JPG

9. Alantos buvusi dvaro sodyba

Jei esate neabejingi architektūriniam, kultūriniam bei istoriniam paveldui, tai puiki vieta Jūsų kelionės krypčiai. Čia galėsite pasigrožėti ne tik pačiu dvaru, bet ir gražiai sutvarkyta aplinka. Tai puiki vieta praleisti laiką su visa šeima.

1828 m. Alantą nupirko ponas Tadeušas Pac-Pomarnackis, kuris XIX a. pabaigoje iš mūro ir akmens pastatė Alantos dvarą.

Pasakojama, kad rūmų kolonoms marmurą pirkęs Suomijoje ir iš Klaipėdos į Alantą gabenęs jaučiais. Lankytojų laukia prižiūrimi ir tvarkomi Alantos dvaro rūmai. 2015 m. birželio 26 d. Alantos dvare atidaryta Vaidoto Žuko meno galerija.

alantos-dvaras-moletu-krasto-muz-nuotr.jpg

5-l.jpg

pa020458.JPG

pa020459.JPG

10. Dubingių tiltas

Kvapą gniaužiantys gamtos vaizdai, tyvuliuojantis vanduo, nuostabi aplinka, jokio miesto triukšmo. Jei viso to trokštate, tuomet Jums būtina aplankyti Dubingių tiltą.

Per Asvejos ežerą esantis Dubingių tiltas yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje tebeesančių medinių tiltų.

Tai pirmas medinis 76 m. ilgio tiltas per ežerą Lietuvoje, kuris buvo pastatytas Lietuvos Prezidento Antano Smetonos dėka 1934 m. Iki tilto pastatymo per ežerą buvo įrengtas keltas ir keltininko namelis, pastatyti grafo Tiškevičiaus rūpesčiu.

Tačiau Asvejos ežero dugne rasti tilto poliai byloja, kad šioje vietoje tiltu keltasi jau viduramžiais.

dubingiu-tiltas-1.jpg

dubingiu-tiltas-3.bmp

Parengta remiantis Utenos ir Molėtų TIC informacija.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt