Pirmosios lietuviškos braškės sunoko šiltnamiuose

Šilumos šykštintis pavasaris vilkina procesus gamtoje ir žemės ūkyje. Pavyzdžiui, dirvoje augančios braškės uogas dar tik brandina, nors pernai tokiu metu jau buvo skinamas pirmas derlius.

Pokyčiai vardan kokybės

Europoje šiltnamiuose nokstančios braškės – įprasta praktika. Lietuvoje linkstama manyti, kad kokybiška braškė gali augti tik lysvėje – kaip pas močiutę kaime. Būtent taip braškes kelerius metus augino ir Pietariuose įsikūrę Eglė ir Dainius Iškauskai. Sekėsi sklandžiai: braškės vedė skanias, dideles, išvaizdžias ir kokybiškas uogas, klientai spėjo jas pamėgti, įvertinti. Galėjo viskas taip ir tęstis, tačiau sutuoktiniams to nepakako: sumanė tobulinti braškyną, siekti geresnės uogų kokybės. Taip Iškauskai sužinojo apie braškių auginimą šiltnamiuose.

Pasak Dainiaus, gilias braškių auginimo po danga tradicijas turi olandai. Gilindamasis į jų patirtį D. Iškauskas išsiaiškino, kad šiltnamyje auganti braškė yra atsparesnė ligoms, puviniui, jos priežiūra yra lengvesnė, paprastesnė, uogos tekstūra geresnė, o derlius – ankstyvesnis. Tad šiemet pavasarį surentę šiltnamį jame pasodino pirmuosius specialiai po danga auginti skirtus braškių daigus.

– Prireikė nemažai investicijų: pastatyti šiltnamį, įsigyti specialių daigų, substrato maišuose, gaminti stelažus ir ant jų kelti uogakrūmius – taip augdami jie gauna daugiau saulės šviesos, sparčiau noksta. Bet yra ir nemažai pliusų: uogų šiltnamyje nelesa paukščiai, joms išauginti reikia mažiau ploto. Pavyzdžiui, norėdamas nuskinti tiek pat braškių, lysvėje turiu užsodinti 9 arus žemės, o šiltnamyje pakanka 3 arų, – privalumus vardija D. Iškauskas.

Rudenį – antras derlius

Pirmąsias uogas šiltnamyje Iškauskai nuskynė gegužės 16 dieną, paskutines planuoja po poros savaičių. Po to tikisi pradėti skinti ir lysvėje augančias braškes. Jomis Iškauskai apsodinę apie 50 arų. Lauke augančių uogų derlius turėtų baigtis birželio pabaigoje, liepos pradžioje. Dainius sako, kad tai – dar ne pabaiga. Jei viskas bus gerai, rudenį klientams jis tikisi pasiūlyti antrą šiltnamyje užaugintų uogų derlių. Uogakrūmius, kurie šiltnamyje yra dabar, pasibaigus derliui išneš laukan, o vietoje jų ant stelažų sukels naujus maišus su substratu ir naujais daigais. Jie, tikimasi, uogas subrandins rudenį, taigi šviežių braškių Iškauskai klientams planuoja pasiūlyti ir rugsėjį.

Tinkami tik specialūs daigai

Nors šiltnamyje sirpstančios uogos – savotiška naujiena, Audrius Valukonis su žmonas Ingrida Igliaukos seniūnijoje braškes šiltnamyje augina jau treti metai. Pažintį su uogomis, kaip ir Iškauskai, jie pradėjo lysvėje, vėliau daigus perkėlė į šiltnamį. Tiesa, ne tuos pačius. Braškių veislės, kurios tinkamos auginti dirvoje, šiltnamiui nėra tinkamos. Po danga reikia auginti specialiai tam skirtas veisles, kurių selekcija užsiima ūkis, esantis netoli Panevėžio.

– Pirmieji dveji metai buvo skirti bandymams, eksperimentams. Jie pateisino lūkesčius, todėl šiemet apimtis padidinome, nors vis dar vadiname save smulkiaisiais augintojais. Turime vos 20 tūkst. daigų, kurie per sezoną užaugina apie 400 kg uogų, – paaiškina A. Valukonis.

Skirtingai nei Iškauskų, Valukonių šiltnamis yra šildomas, todėl ir pirmąsias uogas ūkininkas ėmė skinti kiek anksčiau – gegužės 10 dieną. Kai pavasariai buvo šiltesni, uogų sezonas prasidėdavo net balandžio pabaigoje, pirmomis gegužės dienomis.

Saugos per žiemą

Nors braškių auginimas šiltnamyje nesudėtingas – jų nereikia ravėti, skabyti ūglių, patogu skinti – kol kas A. Valukonis atsiduoti tik joms neskuba. Pasak jo, reikia nemažai investuoti, kad gautum grąžą, jog galėtum atsisakyti samdomo darbo. Audriaus teigimu, nemažai kainuoja pastatyti ir įrengti tinkamą šiltnamį, įsigyti sertifikuotų daigų. Vienas krūmelis kainuoja nuo 35 iki 45 ct, o juos keisti reikia kasmet. Kitaip uogos vestų negausų derlių. Dėl to ir braškės nepigios. Pirmų kilogramas kainavo apie 10 Eur.

Tiesa, šiemet Audrius ketina paeksperimentuoti. Braškių daigus, kurie dabar nokina uogas, ketina išsaugoti per žiemą ir sulaukti antro derliaus kitą pavasarį. Pasak jo, uogų turėtų būti mažiau, bet jų savikaina bus gerokai mažesnė, o kokybė, tikimasi, nenukentės.

– Pasibaigus uogoms, maišus su daigais išnešiu į lauką. Ten jos bus per vasarą ir žiemą, o pavasarį sugrąžinsiu atgal į šiltnamį. Su keliais krūmais kartą bandžiau taip daryti. Uogų buvo mažiau, bet jos buvo tokios pat skanios, tvirtos, išvaizdžios. Tiesa, esu girdėjęs, kad daugiau nei dviejų derlių iš tų pačių krūmų laukti neverta. Tuomet jų našumas sumažėja iki minimumo, o ir kokybė smarkiai nukenčia – atvirauja pašnekovas.