PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Koronavirusas2021 m. Kovo 12 d. 12:30

Pirmosios „Johnson & Johnson“ vakcinų dozės Lietuvą turėtų pasiekti balandį

Vilnius

Stopkadras @ Youtube

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


167986

Pirmosios „Johnson & Johnson“ vakcinos dozės Lietuvą turėtų pasiekti balandžio pabaigoje, sako Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gytis Andrulionis.

„Pirmosios dozės Lietuvą turėtų pasiekti balandžio pabaigoje. Tai yra anksčiausias ir labiausiai optimistinis terminas“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė VVKT vadovas.

Anot jo, pirmieji šios vakcinos kiekiai bus simboliniai. Detalūs tiekimo grafikai turėtų būti pateikti per mėnesį.

Pasak G. Andrulionio, iš viso Lietuva yra nusprendusi įsigyti 700 tūkst. šio gamintojo vakcinos dozių.

„Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis sutartį su šiuo gamintoju yra sudariusi dar praėjusių metų spalio 20 dieną. (...) Europos Sąjunga bendrai iš šio gamintojo įsigijo 200 mln. dozių. Lietuva šios vakcinos pirko kiek mažiau nei priklauso pagal gyventojų skaičių“, – teigė VVKT vadovas.

Pasak jo, preliminariai visą užsakytą kiekį planuojama pristatyti iki šių metų pabaigos. 

„Terminas gali kiek koreguotis, nes registracija įvyko šiek tiek vėliau, negu buvo planuota“, – kalbėjo VVKT vadovas.

„Johnson & Johnson“ vakciną ketvirtadienį patvirtino tiek Europos vaistų agentūra (EVA), tiek Europos Komisija. Kaip nurodoma EVA pranešime, „Johnson & Johnson“ vakcinos efektyvumas siekia 66,4 procento.

Užtenka vienos dozės

Vaistų kontrolės tarnybos patarėja Simona Stankevičiūtė spaudos konferencijoje teigė, kad „Johnson & Johnson“ vakcinos veikimo principas yra panašus į „AstraZeneca“ vakcinos veikimo principą – ji sukurta naudojant adenoviruso vektorių.

„Adenoviruso vektorius suprantamas kaip pernešėjas, talpyklė, kurioje yra įdėta genetinė spyglio baltymo informacija, o pats adenovirusas, kuris įprastai sukelia slogą, peršalimo simptomus, tikrai negali sukelti ligos pasiskiepijus, nes jis yra genetiškai pakeistas taip, kad jis nebūtų infektabilus“, – kalbėjo ji.

S. Stankevičiūtė taip pat sakė, kad vakcinos veiksmingumas yra sąlyginis skaičius.

„Tai tikrai nereiškia, kad 66 proc. pacientų nesusirgs, o visi likusieji susirgs ta liga“, – pabrėžė ji ir paaiškino, kad vakcinų efektyvumas nustatomas lyginant susirgimų dažnį paskiepytųjų ir kontrolinėje grupėse.

Be kita ko, anot S. Stankevičiūtės, realiomis sąlygomis efektyvumo rodiklis dar gali keistis.

VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė akcentavo, kad jokia vakcina šimtaprocentinės apsaugos nesuteikia.

„Visos vakcinacijos ir imunologijos esmė – pasiekti tikslą, kad žmogus sirgtų lengva forma, jeigu jis užsikrės. Nuo užsikrėtimo vakcina neapsaugo, ji apsaugo nuo sunkių ligos padarinių, nuo sunkios ligos“, – teigė R. Pilvinienė.

Kaip sakė G. Andrulionis, „Johnson & Johnson“ vakcina yra saugoma 2–8 laipsnių temperatūroje, jai nereikia tokios žemos temperatūros kaip, pavyzdžiui, „Pfizer“ vakcinai, taip pat skiepijant užtenka vienos dozės.

Anot jo, kaip ir kitų vakcinų atvejais, kol kas nežinoma, kiek ilgai išsilaiko imunitetas prieš koronavirusą.

R. Pilvinienės teigimu, reakcijos po skiepo turėtų būti panašūs į tuos, kuriuos sukelia šiuo metu naudojamos vakcinos.

„Kas rašoma preparato charakteristikų santraukoje, tai nepageidaujami poveikiai yra įprastiniai: (...) injekcijos vietos skausmas, galvos skausmas, nuovargis, raumenų skausmas bei pykinimas. Taip pat minimos tokios nepageidaujamos reakcijos, kurios laikomos sunkiomis, tai anafilaksinės reakcijos, jų dažnis vertintas kaip nežinomas“, – sakė ji.

Šalyje šiuo metu Lietuvoje naudojamos trys Europos vaistų agentūros patvirtintos COVID-19 vakcinos: „Pfizer“ ir „BioNTech“, „Moderna“ bei „AstraZeneca“.

 

BNS