Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Respublikinės Šiaulių ligoninės nefrologai drauge su Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacija bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetu surengė nuotolinę mokslinę-praktinę konferenciją „Inkstų ligos: nuo prevencijos iki diagnostikos ir gydymo“. Tai jau 14-oji konferencija, skirta Pasaulinei inkstų dienai paminėti.
Visų specialybių gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojoms ir pacientams skirtą konferenciją planuota rengti Šiauliuose, tačiau pasaulinė koronaviruso pandemija pakeitė planus ir pirmą kartą konferencija surengta virtualiu formatu. Konferenciją stebėjo apie 1000 dalyvių.
Didžiausia sergančių COVID-19 mirties rizika
Konferencijai pirmininkavę prof. Inga Arūnė Bumblytė ir med. dr. prof. Marius Miglinas atidarymo kalboje skyrė dėmesio Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriaus medikams, daugelį metų vadovaujamiems patyrusio nefrologo Algirdo Tamošaičio. Prof. Marius Miglinas akcentavo, kad toksikologija Šiauliuose labai stipri. „Šiauliečiai vieni pirmųjų šalyje apjungė visą nefrologiją į vieną skyrių ir tuo ją dar labiau sustiprino“, - teigė profesorius.
Po atidarymo pirmą pranešimą „Kodėl lėtinės inkstų ligos yra pavojingos?“ skaitė prof. Inga Arūnė Bumblytė (LSMU). Profesorė aptarė inkstų ligas, apibūdino jas ir pasidalino pacientų, susirgusių inkstų ligomis, mintimis. Dauguma jų viliasi, kad ir sunkiai sirgdami galės gyventi visavertį gyvenimą.
Sunkios būklės pacientams taikoma pakaitinė inkstų terapija. Šiuo metu šalyje šis gydymas taikomas 2342 pacientams, 1397 pacientams taikoma dializė. 891 pacientas gyvena su transplantuotu inkstu. Prof. I. A. Bumblytė pastebėjo, kad, prasidėjus pasaulinei koronaviruso pandemijai, pacientų, kurie gydomi pakaitine inkstų terapija, sumažėjo iki 1900. Medikams dėl to labai neramu, nes šis gydymas labai efektyvus, padėjęs išgelbėti labai daug gyvybių.
Klastingas koronavirusas neaplenkė ir sergančiųjų lėtinėmis inkstų ligomis, net 222 pacientai susirgo COVID-19 liga. Lėtinės inkstų ligos tai yra pagrindinis sunkios COVID-19 infekcijos rizikos veiksnys visame pasaulyje. Labai dažnai ši liga sergantiems inkstų ligomis tapo pražūtinga – net 67 proc. sergančiųjų išeitys buvo labai blogos. Transplantuotų pacientų, susirgusių COVID-19 mirštamumas, siekia apie 10 proc. Didžiausią mirties riziką išgyveno dializuojami, transplantuoti ir III-IV stadijos lėtine inkstų liga sergantys ir COVID-19 susirgę pacientai.
Europos inkstų sveikatos sąjunga, įvertinusi pandemijos pamokas, parengė rekomendacijas, kaip sergantiems COVID-19 gyventi ir su inkstų liga. Profesorė pristatė tarptautines bei Lietuvos iniciatyvas, kurių tikslas gerinti inkstų ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę.
Profesorė pastebėjo, kad ypač svarbu šviesti pacientus. Tam atnaujintas leidinys, skirtas inkstų ligomis sergantiems pacientams. Mokymus sergantiems inkstų ligomis planuoja ir Nacionalinis transplantacijos biuras. Ypač šiuo pandeminiu laikotarpiu svarbus žingsnis – namų dializės paslaugų plėtra, galinti apriboti šių pacientų kontaktus.
Įdomus laikotarpis, siekiant pažinti imunitetą
Labai aktualų pranešimą „Kaip įgyjamas imunitetas?“ perskaitė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Brigita Šitkauskienė. Konferencijos dalyviams profesorė papasakojo apie natūralaus ir pasyvaus imuniteto įgijimą, paaiškino, kaip formuojasi imunitetas. Profesorė papasakojo apie apsaugą nuo viruso – antikūnų gamybą antigeno poveikyje.
Profesorė B. Šitkauskienė ypač sudomino pasakojimu apie imuninio atsako formavimąsi prieš SARS COV-2 bei jo patekimą į šeimininko ląstelę, ląstelinį ir humoralinį imuninį atsaką, naudojant vakcinas nuo COVID-19, aptarė kaip vyksta imuninis atsakas, kai pasigamina antikūnai.
Daugeliui aktuali problema – prieš dabartinį koronavirusą įgyto imuniteto trukmė. Deja, pasak profesorės, ji nežinoma. Nustatyta, kad 90 proc. paskiepytų žmonių turi antikūnus, kurie yra išsenkantys. Prof. B. Šitkauskienė patikino, kad norint pažaboti ligos plitimą, reikia skiepytis.
„Gyvename sudėtingą, bet labai įdomų laikotarpį, siekiant pažinti imunitetą“, - apibendrino savo pranešimą profesorė.
Gyvenimas su inkstų ir kitomis ligomis
Apie arterinę hipertenziją ir lėtines inkstų ligas pranešimą skaitė Vilniaus Universiteto prof. Marius Miglinas. Pranešimą „Širdies nepakankamumo gydymo naujovės ir lėtinė inkstų liga“ skaitė Respublikinės Šiaulių ligoninės dr. N. Kupstytė-Krištaponė. Abiem atvejais lėtine inkstų liga sergantiems pacientams kyla ne tik ligos komplikacijų rizika, dažnėja ne tik hospitalizacijos, bet ir mirties rizika.
LSMU prof. Inga Skarupskienė perskaitė aktualų medikams pranešimą „Kontrastinė nefropatija“, nes gydant inkstų ligas tenka dažnai atlikti diagnostinius tyrimus ir leisti kontrastus. Pasak pranešėjos, rizikos veiksnys yra tik inkstų nepakankamumas. VU prof. Augustina Jankauskienė perskaitė pranešimą „Sveikatos sutrikimai vaikystėje – nesveiki inkstai“. Pranešėja papasakojo apie gyvenimo kokybę, kai vaikystėje diagnozuojama lėtinė inkstų liga, aptarė ligos priežastis, diagnostiką bei gydymo iššūkius.
Apie inkstinės anemijos gydymo naujienas papasakojo LSMU dr. Kristina Petrulienė. Pranešėja aptarė geležies poreikį žmogaus organizme, jo absorbciją žarnyne, patekimo kelius bei įsisavinimą, geležies terapiją ir jos poveikį, sergantiems inkstų nepakankamumu.
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja dietologė Kristina Kurganovienė perskaitė paskutinį konferencijos pranešimą „Mitybos ypatumai, sergant lėtine inkstų liga“. Pasak pranešėjos, ši tema yra labai aktuali, nes daugumos sergančiųjų inkstų ligomis mityba yra nepakankama. Medikams tai labai svarbu, nes kuo didesnis nepakankamumas, tuo prastesnė gyvenimo kokybė ir dažnesnis pacientų mirštamumas. Pranešėja apžvelgė priežastis, dėl kurių išsivysto mitybos nepakankamumas. Todėl labai svarbus svorio kitimo stebėjimas, maitinimosi pokyčiai, gretutinės ligos. Mityba, pasak gydytojos, yra lygiavertis gydymas, turintis savo tikslus: išlaikyti optimalų svorį, panaikinti metabolinius sutrikimus bei išvengti ligos komplikacijų.
Gydytoja dietologė aptarė pacientų maitinimosi etapus, aptarė pacientams būtiną kalorijų poreikį, patarė, kaip nustatyti riebalų, skaidulų, baltymų, vitaminų bei mineralų poreikį. Gydytoja dietologė aptarė ir pagrindines dietas, skiriamas sergantiems lėtinėmis inkstų ligomis.