Pedagogai protestuoja prie Vyriausybės: „iš vieno grūdo negalime išgyventi“

Keli šimtai mokytojų penktadienį susirinko į protestą prie Vyriausybės dėl jų darbo sąlygų, reikalaudami sparčiau kelti atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas.

Dalis mokytojų sostinės V. Kudirkos aikštėje rinkosi jau nuo 11 valandos, atvykusieji skambino varpeliais, skandavo „kitą pamoką streikas“, laikė užrašus „Švietimas pasiekė dugną. Kada lipsim į viršų?“, „Tikras mokytojas negali tylėti“, „Mums rūpi Lietuvos ateitis, o tau?“, „Mokytojas be prestižo – valstybė be prestižo.“

Penktadienį prasidėjus Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vienijamų pedagogų streikui, šias protesto akcijas žadama rengti apie mėnesį – tiek, kiek planuojamas ir pats streikas. LŠDP pirmininko Andriaus Navicko duomenimis, streiką pradeda apie 3 tūkst. pedagogų maždaug 185 švietimo įstaigose, neatmetama, kad jų skaičius augs.

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa, kalbėdamas susirinkusiems mokytojams, sakė, kad ši organizacija pirmą kartą palaiko mokytojų streiką. 

Po jo žodžių mokytojai ėmė skanduoti „ačiū“.

„Palaikome dėl dviejų labai paprastų priežasčių. Yra du jūsų reikalavimai, tai yra didinti mokytojų atlyginimą ir mažinti mokinių skaičių klasėse“, – sakė. J. Trumpa.

Anot jo, kiekvienam mokiniui svarbu, kad mokytojas „būtų energingas, inovatyvus, kad įtaigiai kalbėtų“, taip pat, kad pedagogai būtų pasiruošę kiekvienai pamokai, atviri emociškai.

„Noriu visiems padėkoti už tai, kad nedejuojate, o veikiate ir tikiuosi, kad ši diena, apskritai šis streikas, parodys jūsų mokiniams, kad galima ginti savo demokratines teises“, – mokytojams kalbėjo LŠDPS pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė

Į protestą atvykusi Vilniaus lopšelio-darželio „Aušrelė“ profesinės sąjungos pirmininkė Onutė Orlauskienė BNS sakė su dar keliolika įstaigos pedagogų reikalausianti Vyriausybės ir švietimo ministro, kad algos mokytojams kitąmet nuo sausio kiltų bent 20 proc., o rugsėjį – 30 procentų. 

„Kitas profesines sąjungas matome tenkina vienas grūdas, o mūsų ne. Mes iš to vieno grūdo išgyventi niekaip negalime“, – BNS sakė pedagogė.

Vilniaus Užupio gimnazijos istorijos mokytojas Robertas Ramanauskas sakė, kad mitinge dalyvauja, nes nori parodyti, kad mokytojai patiria daug neteisybės.

„(...) pradedant neadekvačiu darbo užmokesčiu, kai iš tikrųjų yra sukuriama tokia situacija, kad nuolatos fiziškai tarsi pamažėl tas atlygis didėja, bet atlygis didėja už vis didesnį įdirbį“, – BNS kalbėjo pedagogas.

„Man nusibodo būti ne profesionaliu mokytoju, o tiesiog paslaugų tiekėju, kai klientas visada teisus“, – pridūrė jis.

Mokytojai protestą reikš mokyklose, rengia žygius į Vilnių iš įvairių Lietuvos miestų. A. Navickas mitinge nedalyvauja, jis penktadienį iš Zarasų kartu su kitais mokytojais pradėjo žygį į sostinę.

LŠDPS streiką paskelbė nepasiekusi susitarimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl pedagogų darbo sąlygų.

Vyriausybė siūlo algas mokytojams kitąmet kelti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., o nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

A. Navicko vadovaujamos profesinės sąjungos tokie ministerijos pasiūlymai netenkina. Ši profesinė sąjunga reikalavo mokytojų atlyginimus jau nuo šio rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 procentų.

Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas ir dar keturios profesinės sąjungos, tarp jų ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, ketvirtadienį sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų.

Anksčiau taip pat neatmetusi galimybės streikuoti, ši profsąjunga teigia galutinį sprendimą dėl to priimsianti pirmadienį.

Per derybas profesinės sąjungos ir Švietimo ministerija taip pat sutarė nuo kitų metų rugsėjo mažinti klases mokyklose. Pagrindiniame ugdyme savivaldybės galėtų susimažinti maksimalų klasės dydį nuo 30 iki 26 mokinių, pradiniame – nuo 24 iki 22 mokinių.