Pirmą kartą Kauno istorijoje vyks seksualinių mažumų eitynės „Kaunas pride“

Laisvės alėjoje šiandien vyks pirmosios miesto istorijoje LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas pride“. Organizatoriai vidudienį ketina rinktis prie rytinėje Laisvės alėjos dalyje esančio soboro ir žygiuoti alėja bei grįžti atgal.

Kauno miesto savivaldybė pralaimėjo teismą dėl renginiui neišduoto leidimo

ELTA primena, kad Kauno miesto savivaldybė liepos pradžioje atsisakė suteikti leidimą rugsėjo 4 d. mieste surengti „Kaunas pride“ eitynes. Tačiau liepos 30 d. regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams išnagrinėjus renginio organizatorių skundą, Kauno savivaldybė įpareigota suderinti leidimą eitynėms Laisvės alėja. Šį teismo sprendimą Kauno savivaldybė nusprendė apskųsti.

Tačiau penktadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Kauno savivaldybės skundą dėl LGBTQ+ bendruomenės eitynėms neišduoto leidimo. Šio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas aiškino, kad savivaldybė įpareigota suderinti renginio vietą ir maršrutą su organizatoriais. Jo teigimu, savivaldybės argumentai pasirodė per daug hipotetiniai ir abstraktūs.

„Nagrinėjimo atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijai pasirodė gana abstraktūs, hipotetiški ir kolegijos neįtikino. Iš esmės buvo pateikti argumentai, susiję su hipotetine grėsme, kad yra tam tikra visuomenės priešprieša, todėl bus sudėtinga užtikrinti susirinkimo dalyvių saugumą, Laisvės alėjoje vyksta statybos remonto darbai, kurie gali sukelti problemų eitynių dalyviams, ir taip pat buvo nurodyta, kad Laisvės alėjoje yra mažas pėsčiųjų praėjimo plotas, kadangi veikia lauko prekyba. Visi šie argumentai, kaip minėjau, teisėjų kolegijos neįtikino“, – penktadienį po priimto sprendimo atsakinėdamas į žurnalistų klausimus kalbėjo R. Gadliauskas.

Iniciatoriai turi 14 reikalavimų

LGBTQ+ bendruomenei atstovaujančias eitynes šeštadienį organizuojantys „Kaunas pride“ iniciatoriai ketvirtadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen pasakojo jai įteikę 14 Seimui ir Vyriausybei skirtų reikalavimų.

„Reikalaujame teisės į santuoką, partnerystę ir įsivaikinimą. Manome, kad tai turi būti užtikrinta visiems Lietuvos žmonėms. Reikalaujame socialinių garantijų ir paslaugų visiems, nediskriminuojant pagal šeiminį statusą (...) Reikalaujame, kad būtų pakeistas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymas, kuriuo remiantis yra diskriminuojama LGBTQ+ bendruomenė“, – po susitikimo sakė „Kaunas pride“ atstovas Rokas Budrauskas.

V. Čmilytė-Nielsen reikalavimus laiko svarbiais

Savo ruožtu Seimo pirmininkė reikalavimus įvertino kaip svarbius. Visgi kai kurie punktai jai pasirodė pernelyg aptakūs. 

„Daug svarbių klausimų yra surašyta, dalis jų yra jau sprendžiami, dalis yra paruošimo stadijos, dėl dalies iš jų aš į susitikimo organizatorius kreipiausi prašydama platesnio paaiškinimo. Tai svarbūs klausimai, kuriems reikia tiek politinės valios, tiek politinio dėmesio“, – teigė Seimo vadovė, pažymėdama, kad jai pernelyg aptakiais reikalavimais pasirodė klausimai dėl sveikatos ir socialinės apsaugos.

Galiausiai kvietimo dalyvauti renginyje V. Čmilytė-Nielsen nepriėmė. Pasak jos, kaip tik šeštadienį, kai vyks eitynės Kaune, ji turės priimti ES komisarą.

„Šeštadienį į Lietuvą atvyksta eurokomisaras migracijos klausimams, ir jį turėsiu priimti Seime, todėl pati dalyvauti šeštadienio renginyje negalėsiu“, – aiškino Seimo vadovė.

Kauno meras reikalavimų nepalaiko

Tuo metu Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigė tokioms eitynėms ir LGBTQ+ bendruomenės keliamiems reikalavimams nepritariantis.

„Mano, kaip normalaus sveiko vyro, gyvenančio ir mylinčio moteris, matyt, suprantate, kokia yra nuomonė. O čia – kaip jums patinka, taip jūs ir gyvenkite“, – tvirtino V. Matijošaitis

G. Nausėda: esu prieš tokius reikalavimus

Šalies vadovas Gitanas Nausėda ketvirtadienį tikino darysiąs viską, kad „Kaunas pride“ reikalavimai dėl įsivaikinimo tos pačios lyties asmenims nebūtų pasiekti.

„Aš esu prieš tokius reikalavimus ir, manau, kad Lietuvoje jie nebus įgyvendinti. Aš, kaip prezidentas, padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad tokie reikalavimai šiuo metu negali būti įgyvendinami “, – lankydamasis Alytaus regione ketvirtadienį sakė prezidentas.

Pasak jo, ši iniciatyva galėtų būti įtvirtinta tik keičiant Konstituciją.

„Mes turime Lietuvos Respublikos Konstituciją. Kai mes ją cituojame, mes turėtume cituoti ir jos 38 straipsnį, kuris, pavyzdžiui, labai akivaizdžiai pasako tai, kas yra santuoka. Yra vienas geras, garbingas būdas – jeigu norime pakeisti tam tikrus dalykus, principinius dalykus, įtvirtintus Konstitucijoje, reikia keisti Konstituciją, o ne apsimesti, kad ji neegzistuoja“, – tvirtino G. Nausėda.

ELTA