Pirkėjai apie e-čekius: produkcijos įsigyti sutiktų vykti ir pas ūkininkus

Šiauliai

Marijampolietė Kristina Daugvilavičienė apie e-čekių sistemą atsiliepia teigiamai. Pasak moters, ji ūkininkų produkcijai ir taip teikia pirmenybę, nuolaida paskatintų šią produkciją rinktis dar dažniau. (Ričardo Pasiliausko nuotr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

Maisto kainų augimas, didžiųjų prekybos centrų įsigalėjimas – pastaruoju metu labai dažnai minimos temos. Suprasdama jų aktualumą, Vyriausybė sumanė įvesti maisto kuponų – e-čekių sistemą. Jos tikslas – skatinti smulkiųjų prekybininkų ar ūkininkų parduotuvių veiklą, o kartu ir maisto produktų kainų mažėjimą.

Deja, visuomenė į naujovę sureagavo prieštaringai. Girdėjosi kalbų, kad kuponai neva sukels kainų augimą, o ne jų mažėjimą, kaip planuojama. Buvo spekuliuojama nuomonėmis, kad ūkininkai nenorės savo produkcijos už kuponus parduoti, o pirkėjai nenorės įsigyti – tai bus neparanku, nepraktiška. Pasak ūkininkų, parduoti produkciją už e-čekius turėtų būti patogu – dalis pelno, kuris atitenka tarpininkams, liktų jiems. Pirkėjai taip pat džiaugiasi: žinodami, kad produkcijos iš ūkininkų ar vietinių verslininkų su kuponais galės įsigyti pigiau, rastų laiko pas juos užsukti.

Nuolaidas gaus visi ikimokyklinio amžiaus vaikai

Po kurį laiką trukusių diskusijų ir svarstymų pagaliau aiškėja e-čekių, skirtų įsigyti maisto produktų su nuolaida, sistemos kontūrai. Planuojama, kad e-čekiai bus skiriami visoms šeimoms, auginančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus, kiekvienam vaikui daugiausia skiriant 3 e-čekius per mėnesį, nepaisant to, kokia yra šeimos finansinė padėtis.

„Tai nėra priemonė, orientuota į socialiai pažeidžiamus asmenis. E-čekius gaus visos šeimos, atsižvelgiant į ikimokyklinio amžiaus asmenų kiekį jose. Kiekvienas čekis suteiks galimybę tam tikrą kiekį maisto produktų įsigyti su 20 proc. nuolaida. E-čekius bus galima panaudoti trumpos tiekimo grandinės prekybos taškuose – smulkiųjų verslininkų parduotuvėse, kurios produkciją gauna tiesiai iš ūkininko, arba pas ūkininkus, kurie patys augina, gamina, o vėliau produktą parduoda.

Jei šeima nusprendžia, kad e-čekis jai nėra reikalingas, nebus privalu juo naudotis – čekiui skirti pinigai tokiu atveju tiesiog liks valstybės biudžete. Tikimasi, kad sistema padės pasiekti kompleksinių tikslų – maisto produktų kainų mažėjimo, smulkiųjų ūkininkų ir verslininkų konkurencingumo didinimo, pirkti maisto produktų trumpoje maisto tiekimo grandinėje skatinimo, taip pat sveikos mitybos įgūdžių diegimo“, – paaiškino žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

zolynas.jpg

Pliusų daugiau nei minusų

Nepaisant visuomenėje vyraujančio skepticizmo, tikimasi, kad dėl e-čekių sistemos gyventojai ir ypač vaikai pradės valgyti daugiau kokybiško ir sveiko, vietinio maisto, o vietiniai žemės ūkio produkcijos gamintojai galės lengviau ir daugiau realizuoti savo produkcijos.

„Jeigu vaikai augs sveikesni, mažiau kainuos jų gydymas, jei kaimuose žmonės augins ir gamins daugiau produkcijos, ten mažės nedarbas ir reikės mažiau nedarbo draudimo išmokų. Jeigu įsisteigs daugiau ūkininkų parduotuvių, bus sukurta papildomų darbo vietų, už jas bus mokami mokesčiai, padidės prekyba maisto produktais, bus sumokėta daugiau PVM“, – svarstė G. Surplys.

Nauda visoms suinteresuotoms šalims

Daug kam tokie ŽŪM pasisakymai skamba neįtikinamai. Svarstoma, jog nei prekybininkai, nei ūkininkai, parduodami produkciją už e-čekius, nei tie, kurie už juos pirks, nepajus teigiamų permainų. Vis dėlto ŽŪM laikosi kitokios pozicijos. Ministro skaičiavimais, vienas ikimokyklinio amžiaus vaikas, gavęs galimybę pirkti maisto produktų su e-čekiais, šeimai sutaupytų 72 Eur per metus. O ūkininkai ir verslininkai, parduodami produkciją su mažesniu tarpininkų skaičiumi, turės galimybę uždirbti daugiau.

„Ūkininkas, parduodamas savo užaugintus produktus didmeninėje rinkoje, gauna palyginti mažą kainą, žinant, kiek vėliau už tuos pačius produktus vartotojai sumoka prekybos centruose. Viskas todėl, kad prekybininkai užsideda didelius antkainius, siekiančius 50 ar net 100 proc. Parduodant produkciją trumpoje tiekimo grandinėje, kurią sudaro ne mažiau kaip 2 dalyviai, susijungę bendrai veiklai, ir ne daugiau kaip vienas tarpininkas (pardavėjas, mažmeninės prekybos atstovas) tarp gamintojo ir galutinio vartotojo, ūkininkai gali uždirbti kur kas daugiau. Pirkėjui tai taip pat naudinga. Net jei ūkininkas pirkėjo paprašys didesnės kainos, nei jam siūlo didmenininkas, vartotojui ji, tikėtina, bus mažesnė už tą, kurią moka, pirkdamas prekybos centre“, – kalbėjo žemės ūkio ministras G. Surplys.

Skatins parama

Pasisakymus, jog e-čekių sistema lems maisto produktų kainų augimą dėl to, kad ūkininkai, norėdami parduoti savo produkciją be tarpininkų, turės investuoti į papildomą įrangą, galima vadinti nepagrįstais. Naudojantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. (KPP) programos priemonių ir valstybės pagalbos lėšomis plėsti mažos tiekimo grandinės principu paremta prekybos sistema galima su minimaliomis investicijomis. Pavyzdžiui, pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti“ pareiškėjai ir jų partneriai gali gauti net 200 tūkst. Eur siekiančią paramą.

Valstybės paramą galės įsisavinti ūkio subjektai, užsiimantys žemės ūkio produktų prekyba. Ūkio subjektai, veikiantys ne žemės ūkio sektoriuje, turės galimybę pasinaudoti valstybės parama prekybos vietoms steigti ir parama besikuriančioms gamintojų grupėms arba organizacijoms. Svarbu tik, kad į paramą pretenduojantys subjektai veiktų žemės ūkio ir maisto sektoriuje (ūkininkai, žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai ir perdirbėjai, kaimo vietovėse veikiančios MVĮ) arba jų grupėse (kooperatyvai). Pretenduojantieji gali veikti ir ne žemės ūkio sektoriuje, bet tuomet jie turi užsiimti vietinės produkcijos realizavimu.

Sukurtų darbo vietą pagyvenusiam tėvui

Marijampolės savivaldybės Šilavoto kaime ūkininkaujantis Povilas Žolynas verčiasi daržininkyste. Ūkininko laukuose auga įvairių daržovių: bulvių, morkų, burokėlių, kopūstų, svogūnų, moliūgų. P. Žolynas jau dabar dirba trumpos tiekimo grandinės principu – daržoves be jokių tarpininkų parduoda darželiams, jomis prekiauja ūkininkų turgeliuose. Sako, jog produkciją mielai sutiktų parduoti ir už e-čekius. Galbūt tai net padidintų pirkėjų srautus?

„Manau, idėja gera ir sveikintina. Mielai sutikčiau prisidėti ir prisijungti prie tokios sistemos. Galbūt net prekybos vietą šalia daržovių sandėlio būtų galima įsteigti, jei tam gaučiau paramą. Stoviniuoti turguje – menkas malonumas. Turint prekyvietę, būtų kur kas patogiau, o ir darbo vietą, pavyzdžiui, savo tėčiui galėčiau sukurti. Jis – jau pagyvenęs žmogus, dažnai mums padeda, nes nuolatinio darbo neturi. Kaimo vietovėje darbą rasti praktiškai neįmanoma. Šaltuoju metų laiku į turgų jo siųsti nedrįstu, o pats dėl didelio užimtumo ne visada turiu tam laiko. Turint prekyvietę šalia namų, jis tikrai galėtų joje darbuotis. Tikėtina, kad ir pirkėjų srautas padidėtų, jei mano auginamoms daržovėms jie gautų nuolaidą. Juolab kad galiu pasiūlyti platų asortimentą – nereikėtų blaškytis, vaikštant pas kelis pardavėjus“, – svarstė ūkininkas.

Dėl nuolaidos mielai užsuktų ir pas ūkininką

Marijampolietė Kristina Daugvilavičienė, auginanti du vaikus, kurių vienas – ikimokyklinio amžiaus, apie e-čekių sistemą taip pat atsiliepia pozityviai. Moteris pasakoja, kad jos vaikai yra alergiški kai kuriems produktams, todėl mitybai ji skiria itin didelį dėmesį. Dažnai apsiperka ūkininkų turgeliuose, nes tiki, jog vietinių užauginta produkcija – sveikesnė ir kokybiškesnė. Tad, išgirdusi apie e-čekių sistemą, su kuria nuolaidą maisto produktams gautų, apsipirkdama savo pamėgtose apsipirkimo vietose, apsidžiaugė.

„Man patinka pasikalbėti su produktą pagaminusiu ar užauginusiu ūkininku. Domiuosi, kaip ir kur daržovės buvo užaugintos, jei tai kažkoks produktas – kaip ir kokiu būdu jis buvo pagamintas. Tik taip įsitikinu, jog gaminys ar daržovė yra sveika, tinkanti mano šeimai. Jei, įsigydama tokių produktų, dar gaučiau ir nuolaidą, vietinės produkcijos galėčiau įsigyti dažniau ir daugiau. Sutikčiau vykti ir tiesiai pas ūkininkus – rasčiau tam laiko, jei žinočiau, kad ten produkcijos galėsiu įsigyti pigiau. Negana to, norėčiau iš arti pamatyti tą aplinką, kurioje produktai auginami ar gaminami. Žodžiu, matau vien pliusus. Sakantiesiems, kad toks apsipirkimo būdas nepatogus ir nepraktiškas, galiu atsakyti: jei norime būti sveiki, turime investuoti į sveikatą ir šiek tiek jėgų, ir laiko. Viskas, kas greita, dažniausiai nebūna sveika ir patikima“, – samprotavo jauna mama.

Užsakymo numeris. 82711

Reklama

KOMENTARAI (0)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt