Pilvo aortos aneurizma per metus pasiglemžia tūkstančius gyvybių: ar galima jas išsaugoti?

Plyšus pilvo aortos aneurizmai, tikimybė išgyventi siekia tik 50 procentų. Užkirsti kelią šiai klastingai ligai gali padėti prevencija, tačiau nedaugelis žino, kad laiku pastebėjus aortos išplatėjimą, nelaimės gali būti lengvai išvengta. Dėl šios priežasties kraujagyslių chirurgai Aortos dienos proga kasmet organizuoja nemokamas aortos patikras ir papildomą švietimą ne tik pacientams, bet ir šeimos gydytojams, tačiau to nepakanka. Tikimasi, kad iniciatyva paskatins imtis veiksmų ir pilvo echoskopijos tyrimas bus įtrauktas į nemokamą sveikatos prevencinę programą.

Reikalinga didesnė sklaida apie ligos prevenciją

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) dirbantis kraujagyslių chirurgas Artūras Mackevičius teigia, kad Lietuva smarkiai atsilieka, gydant pilvo aortos aneurizma sergančius ligonius. „Lyginant Lietuvos situaciją su Vokietijos duomenimis, kur sergančiųjų populiacija neturėtų labai smarkiai skirtis, mes gydome tris kartus mažiau ligonių. Vadinasi, iki ligoninės jie nepatenka. Esant aortos plyšimui, pusė ligonių miršta pakeliui į ligoninę.“ – pastebi gydytojas. Pasak kraujagyslių chirurgo, pagerinti šią situaciją gali didesnis visuomenės švietimas – tiek ligonių, tiek medicinos personalo.

Šeimos gydytojas turėtų nukreipti nemokamai išsitirti pacientus, kuriems yra didesnė rizika susirgti, o jeigu žmogus nusiskundimų neturi ir nori išsitirti – iš šeimos gydytojo gauti siuntimą pilvo echoskopijai. Deja, dėl išsiplėtusios aortos besigydančių žmonių skaičiai rodo, kad tokia praktika vis dar yra sunkiai pasiekiama. Tik dalis šeimos gydytojų paskatina savo pacientus išsitirti, o dauguma žmonių apie šią ligą neturi pakankamai informacijos, todėl savarankiškai tyrimui nesikreipia. Dažniausiai liga diagnozuojama tiriantis dėl kitų ligų. Vadinasi, būtina užtikrinti didesnę informacijos apie ligos prevencijos sklaidą ir padidinti šio tyrimo prieinamumą.

„Po Aortos dienos akcijos, išplatinus gyvybiškai svarbią informaciją apie ligą, mes pastebėjome itin didelį žmonių susidomėjimą ir norą išsitirti. Išties, dar kurį laiką tie žmonės, kuriems nepavyko atvykti pasitikrinti renginio dieną, net kelias savaites po nemokamos aortos patikrinimo akcijos atvyksta konsultacijoms užsiregistravę savarankiškai. Taigi svarbu derinti švietimą Lietuvos mastu kartu su globalaus masto aortos patikros programa.“ – pastebėjo A. Mackevičius.

Pilvo echoskopija gali išgelbėti gyvybę

Pilvo aortos aneurizma yra itin pavojinga gyvybei, kadangi žmogus aortos plėtimosi nejunta. Dažniausiai ilgą laiką jis nė neįtaria, kad jam kas nors gresia. Tyliai atsėlinusi grėsminga liga smogia skaudžiai – pirmąjį simptomą žmogus gali pajausti tik tada, kai aorta jau plyšta. Išgelbėti paciento gyvybę gali tik ankstyva diagnostika, todėl žmogus turėtų rūpintis savimi asmeniškai ir kasmet profilaktiškai tikrintis, kad aortos pakitimai būtų laiku aptikti.

Šeimos gydytojas, įvertinęs paciento nusiskundimus, esant poreikiui, gali nukreipti pacientą išsitirti echoskopu. Greitas ir jokio diskomforto nesukeliantis tyrimas ypatingai reikšmingas, kadangi jo metu nustačius aortos diametrą, galima įvertinti plyšimo riziką, o esant įtarimui dėl išsiplėtusios aortos – išsaugoti ligonio gyvybę.

Kraujagyslių chirurgas pabrėžia – siuntime turėtų būti nurodyta, kad siunčiama ištirti abdominalinę aortą, kadangi kitų organų echoskopinio tyrimo metu aorta gali likti neapžiūrėta. Tokio tyrimo metu echoskopuotojas apskaičiuoja ir įvertina aortos diametrą, peržiūri visą aortos ilgį, patikrina arterijas. Liga gali apimti ne tik aortos, bet ir klubines arterijas – net apie 85 proc. pacientų turi pakitimus tiek pilvo aortoje, tiek klubinėse arterijose.

Pasak kraujagyslių chirurgo A. Mackevičiaus, pradėti tikrintis rekomenduojama vyrams, kuriems yra 65 metų ir daugiau. Moterims ši liga pasitaiko vėliau, dar po 5 ar 10 metų, tačiau aortos aneurizma gali atsirasti ir ankstesniame amžiuje. Aukštas kraujospūdis, paveldimumas ir rūkymas taip pat yra svarbūs pilvo aortos aneurizmos rizikos veiksniai.

„Tuo atveju, jeigu randamas įtartinas aortos išsiplėtimas, šeimos gydytojas toliau nukreipia pacientą kraujagyslių chirurgo konsultacijai. Pastarasis, priklausomai nuo aortos diametro, informuoja apie tolimesnius žingsnius. Pavyzdžiui, toliau stebi pacientą, siunčia atlikti kompiuterinės tomografijos-angiografijos tyrimą arba skiria atvirą chirurginį ar endovaskulinį gydymą.“ – teigia gyd. A. Mackevičius ir priduria, kad ištyrimą ir gydymą kompensuoja Valstybinė ligonių kasa.

Mažesnė intervencija – didesnis šansas išgyventi

Pilvo aortos aneurizma yra gydoma dviem būdais – atvira chirurgija arba endovaskuliniu gydymu. Atvira chirurgija yra invazinis gydymas, kurio metu prapjovus pilvą yra užspaudžiama aorta, sustabdoma pusė kūno kraujotakos ir prisiuvama suformuota dirbtinė kraujagyslė. Pacientui toks gydymo metodas yra didelė trauma, o štai endovaskulinio aortos aneurizmos gydymo metu yra taikoma minimali intervencija. Per kirkšnį endovaskuliniu būdu įvedamas stentgraftas, kuriuo teka kraujas ir taip atstatoma kraujotaka.

Pasak kraujagyslių chirurgo A. Mackevičiaus, abu būdai yra rekomenduojami Amerikos ir Europos kraujagyslių chirurgijos draugijų. „Kiekvienu individualiu atveju yra atsižvelgiama į paciento amžių, anatomiją ir kitas aplinkybes. Jeigu pacientas yra jaunesnio amžiaus, sveikas ir neturi jokių kitų gretutinių ligų, dažniausiai yra siūlomas atviras gydymas. Visais kitais atvejais – rekomenduojama rinktis endovaskulinį gydymą, kadangi mažesnė intervencija duoda didesnį šansą išgyventi. Pavyzdžiui, Vokietijoje, plyšus aortai, atviru chirurginiu būdu operuotų ligonių mirtingumas siekia apie 35 proc., o endovaskulinio gydymo atveju, mirtingumas siekia tik 15 proc.“ – teigia kraujagyslių chirurgas A. Mackevičius.

Po operacijos – būtina ir toliau tikrintis

Po endovaskulinės (uždaros) operacijos aortos aneurizma išlieka „išjungta“ iš kraujotakos, todėl būtina stebėti ligonį net ir po operacijos. Neretai po operacijos atvykę pasitikrinti pacientai išgirdę geras naujienas daugiau tiesiog nebepasirodo. Gydytojas nurodo, kad po implantacijos reikėtų atlikti stebėjimus ir atvykti pasitikrinti po mėnesio, po pusės metų, po metų, o vėliau kartą į metus.

„Reikėtų stebėti situaciją, ar nėra užtekėjimo, proceso progresavimo. Galbūt kažkur yra susidaręs slėgis ir liga progresuoja toliau. Atrodytų, kad tai turėtų apsunkinti gijimo procesą, tačiau gerėjant technologijoms progresavimas tampa mažesnis, todėl pakartotinos intervencijos reikia vis rečiau.“ – pastebi Artūras Mackevičius.