Pilviškių miestelio centras: ar gyvieji tikrai trukdo išėjusiesiems?

Vilkaviškis

Liudininkų teigimu, kapai buvo maždaug toje vietoje, kur dabar įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau žmonių palaikai daugiau nei prieš tris dešimtmečius perkelti šiek tiek atokiau. Autorės nuotr.

Dangyra ApanavičienėŠaltinis: Etaplius.lt

142385

Vilkaviškio rajono savivaldybės ir Pilviškių seniūnijos bei bendruomenės atstovams su paveldosaugininkais teko spręsti situaciją dėl žydų kapinių ribų Pilviškių miestelio centre.

Atnaujinta erdvė

Apie tai, kad Pilviškiuose trūksta sutvarkytų viešųjų erdvių, buvo kalbama daugybę metų. Todėl kai miestelyje pradėtas įgyvendinti Savivaldybės parengtas beveik milijono eurų vertės projektas, kuriuo užsimota pertvarkyti keturias viešas Pilviškių teritorijas, žmonės nudžiugo.

Ypač gražiai atsivėrė erdvė greta Vasario 16-osios ir Stoties gatvių sankirtos. Ši teritorija ir seniau buvo pilviškiečių susibūrimų, švenčių vieta, bet dabar vaizdas – kardinaliai pasikeitęs.

Tačiau bebaigiant įgyvendinti projektą sulaukta žydų bendruomenės kreipimosi dėl šioje teritorijoje kadaise laidotų jų tautiečių.

„Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky kreipėsi, kad būtų sustabdyti darbai ir pradėti detalūs tyrimai. Bet mes iš Kultūros paveldo departamento nurodymo darbus stabdyti negavome. Patys žinojome, kad toje vietoje palaikų nėra, nes dar kolūkių laikais jie buvo iškasti dalyvaujant žydų bendruomenės atstovams ir perlaidoti visai šalia, po ąžuolu. Beje, sutartyje su rangovais buvome įrašę punktą, kad jei dirbant būtų rasta palaikų, privaloma iškviesti užsakovus, kultūros paveldo specialistus ir spręsti, ką daryti toliau. Tačiau nieko panašaus rasta nebuvo“, – pasakojo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas.

Aiškinosi posėdyje

Gavęs žydų bendruomenės kreipimąsi į Pilviškius apžiūrėti teritorijos buvo atvykęs Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras, į Vilnių vyko Vilkaviškio rajono delegacija. Savivaldybės administracijos direktorius V. Gavėnas, Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Jurga Grigaliūnaitė, Pilviškių seniūnas Vytautas Judickas ir Pilviškių bendruomenės pirmininkė Loreta Bieliukienė dalyvavo KPD tarybos posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas senųjų žydų kapinių teritorijos klausimas.

Anot posėdyje dalyvavusių žmonių, žydų bendruomenė prašė apibrėžti kapinių ribas su apsaugine zona nuo kelio iki pat upelio.

Bet liudininkai tvirtina, kad kapai tokio didelio ploto niekada neužėmė. Visai šalia atnaujintos teritorijos gyvenanti 92 metų pilviškietė puikiai prisimena, kad toje vietoje buvo ne tik žydų, bet ir prūsų, evangelikų liuteronų, metodistų kapų, tačiau jų buvo nedaug ir užėmė jie mažą dalį pakelės ploto. O tolyn, upės skardžio link, kur dabar plyti naujoji aikštė, žmonės laidojami nebuvo. Šviesios atminties moteris sakė, kad turtingi vietiniai žydai artimuosius veždavo laidoti į Kauną.

Karo metu šalia senųjų kapų buvo įrengta ir vokiečių slėptuvė, ji vėliau subombarduota.

Pilviškių seniūnas V. Judickas sakė, kad žydų bendruomenė remiasi senais prieškario žemėlapiais, bet juose pažymėtos ne užlaidotos vietos, o tik buvusi senoji kapinių riba. Tačiau pats žemės sklypas, seniūno teigimu, plėtėsi, šlaitas buvo užpiltas žemėmis, tad žmonių ten niekas nelaidojo.

„Šioje vietoje nebėra dėl ko kelti pretenzijas – žmonių palaikų tikrai nėra, nes kasant pamatus planuotiems kultūros namams viskas buvo perkasta iki šešių metrų gylio. Vėliau visa teritorija iškasinėta dar ir vedžiojant įvairius tinklus, vamzdynus“, – pasakojo Pilviškių seniūnas V. Judickas.

Liudijo, ką prisimena

Kartu su rajono atstovais KPD posėdyje dalyvauti buvo pakviestas ir vilkaviškietis Vidmantas Vilkaitis. Jis papasakojo apie tai, kaip žydų palaikai prieš daugiau nei tris dešimtmečius, 1988 m., buvo perkelti šiek tiek atokiau, greta dabar jau atjaunėjusios aikštės.

„Tada buvau apylinkės vykdomojo komiteto pirmininku. Pilviškiuose, tuometiniame apylinkės centre, nutarta pastatyti kultūros namus. Tačiau pradėjus kasinėti atkasta žmonių kaulų. O toje vietoje buvo baisus šabakštynas, vešėjo krūmai, ir mažai kas žinojo, kad ten palaidoti žydai. To nežinojau ir aš pats, pradėjęs dirbti 1985 m. Nuvykome apžiūrėti ir tikrai tuose krūmynuose radome antkapinių akmenų. Jie buvo prie kelio, vedančio į geležinkelio stotį, užėmė gal 5–6 arus“, – pasakojo V. Vilkaitis.

Garsas apie būsimą kultūrnamį, statomą ant žydų kaulų, nuėjo iki tuometinio Agropramoninio komiteto pirmininko Genadijaus Konopliovo. Šis atsiuntė į Pilviškius komisiją išsiaiškinti padėtį. Statybos buvo sustabdytos, spręsta, ką daryti su palaikais. Nutarta juos perkelti į kitą vietą.

„Parinkome vietą netoliese, prie labai gražaus ąžuolo. Palaikus perkėlėme, be abejo, viską suderinę su žydų bendruomene – yra išlikę jų pasirašyti dokumentai. Perkeliant pirmuosius palaikus dalyvavo ir pats tuomet buvęs žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius. Laidojome pagal jų tautos papročius: kojos į rytus, galvos – į vakarus. Pastatėme išlikusius antkapinius akmenis ir atminimo lentą su užrašu, liudijančiu, kad toje vietoje yra senosios žydų kapinės. Visiems viskas tiko. Vėliau, jau kai buvau viršaitis, į svečius buvo atvykę keletas žydų iš užsienio. Jie labai džiaugėsi, kad gražiai pagerbtas jų prosenelių atminimas, o vėliau man netgi atsiuntė padėkos laišką“, – pasakojo V. Vilkaitis.

Tuo metu Lietuvoje jau ėmė pūsti politinių permainų vėjai, prasidėjo Atgimimas, o sustabdžius finansavimą planuoti kultūros namai taip ir liko nepastatyti.

Prižiūri seniūnija

Išklausiusi visus liudijimus ir argumentus KPD taryba priėmė sprendimą.

„Nutarta į naujai sutvarkytą aktyvaus poilsio teritoriją kapinių apsaugos zonos neplėsti, o padidinti ją į kitą, pietinę ir vakarų pusę. Toks sprendimas mus tenkino, o žydų atstovų posėdyje nebuvo“, – sakė V. Gavėnas.

Tiek į posėdį vykę žmonės, tiek eiliniai pilviškiečiai stebėjosi, kodėl dėl kapinių niekas niekada nesikreipė anksčiau, kai teritorijoje vešėjo šabakštynai, ir susidomėjo dabar, kai aplinka sutvarkyta, įrengta gyventojams patraukli erdvė.

Beje, senąsias žydų kapines iki šiol prižiūri ir tvarko seniūnija. Ne kam kitam, o jai teks prižiūrėti ir padidintą jų apsaugos zoną.

„Žaviuosi šios tautos pagarba savo praeičiai, bet manau, kad jų protėviams parodyta derama pagarba. Kitame rajone matėme apžėlusias, apleistas žydų kapines, bet Pilviškiuose jos visada sutvarkytos, prižiūrėtos, – kalbėjo L. Bieliukienė. – O vietoje, kuri dabar atnaujinta, seniau buvo tikrai negražu. Renginiai čia vykdavo ir anksčiau, bet buvo dumblynas, visos mūsų šventės buvo su čebatais. Dabar bendruomenė patenkinta naująja aikšte. Šalia yra daugiabučių rajonas, gyventojai jau ateina tiesiog pasėdėti pavėsinėse, pabendrauti. Sėdi močiutės, žaidžia vaikai – žmonės gali džiaugtis gyvenimu.“

Kalbinti pilviškiečiai pritarė seniūnui ir bendruomenės pirmininkei.

„Viskam yra savas laikas, o kaulų – pilna žemelė. Mirusieji čia, sakyčiau, pagerbti tinkamai, o miestas skirtas gyviesiems – leiskime jiems džiaugtis pagaliau sutvarkyta aplinka“, – kalbėjo vietinis gyventojas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt