PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2019 m. Liepos 26 d. 11:00

Pilki keleliai dunda...

Kaunas

Neįgaliųjų draugijos nariai - Kauno 9 forte.

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt


92531

Mūsų – Neįgaliųjų draugijos - keliautojai labai pamėgo vandens turizmą, kaip puikią relaksacijos ir poilsio priemonę. Pirmiausiai nutarėme aplankyti Trakus. Neįtikėtinai švarus vanduo, lengvai raibuliuojančios bangelės, nuteikė romantiškai – kai kas neištvėrė ir pradėjo deklamuoti eilėraštį, skirtą gotikinio stiliaus Trakų piliai.

Ją pastatė kunigaikščiai Kęstutis ir Vytautas XIV a. antroje pusėje – XV a. pirmame dešimtmetyje. Tokia pilis yra vienintelė Rytų Europoje, pastatyta saloje. Žmonės kalba, kad Trakai atsirado dėl moters užgaidos. Senuose Trakuose Kęstučio žmonai Birutei nepatiko, nes šalia buvo mažai vandens. Jai labai trūko Baltijos jūros. Todėl Kęstutis, norėdamas įtikti žmonai pradėjo statyti naują pilį ežerų apsuptoje saloje. Nuo ežero vidurio atsiveria pilies didybė, užutrakio dvaro grožis, vandens lenktynių trąsos. Pasibuvus gamtoje, sukilo alkio jausmas. Ar galima būti Trakuose ir neparagauti kibinų? Degustacija vyko atviroje lauko kavinėje.

Po kelių savaičių ir vėl į kelionę. Šį kartą išvykome į Druskininkus. Druskininkai seniausias ir didžiausias kurortas, veikiantis visus metus. Mineraliniai šaltiniai žinomi nuo XVIII a. pradžios. Sūrų vandenį gydymui ėmė naudoti vietinis gydytojas Sūrutis. 1790 m. kunigaikštis Stanislovas Poniatovskis liepė ištirti vandens gydomas savybes ir jau 1974m. birželio mėn. 20 d. Druskininkus paskelbė gydomąja vietove, tai davė pradžia kurorto įkūrimui.

Druskininkų senamiestis – urbanistikos paminklas. Mūsų pažintis su miestu prasidėjo liepų žiedais kvepiančiame parke, atrodė, kad ir kavos puodelis jaukioje kavinukėje kvepia medumi. Aplankėme grožio šaltinėlį ( kas nenori atjaunėti? ). Ne tik prausėmės, bet ir pietavome prie šaltinio, kad tik jaunystę prisišauktume. Vėliau mūsų laukė laivas pažintinei kelionei Nemuno upe. Kapitono pasakojimas buvo labai nuotaikingas, su pašmaikštavimais. Nuplaukus iki Meilės salos, išklausėm pasakojimą apie ją ir grįžome atgal.

Kelionė truko valandą, o atrodė taip trumpai, dar norėjosi plaukti ir plaukti. Kokia ekskursija, jeigu neišbandytume Vandens parko malonumų? Jų aprašyti neįmanoma, juos reikia pajausti. Kaip ir plaukiant laivu, taip ir čia laikas negailestingai grąžino į realybę. Dėkui mūsų draugijos narei Nijolei Celiešiūtei, kuri pakvietė pavakarieniauti ir pasidalinti įspūdžiais į savo sodybą Verknės upės prieglobstyje. Dar savaitėlė ir vėl į kelionę. Šį kartą nutarėm aplankyti IX Fortą ir Kauno botanikos sodą. Daugelis mūsų garsiajame forte nebuvo nuo mokyklos laikų.

Tai restauruotas, papildytas naujais eksponatais muziejus. Šiurpi praeitis dvelkia iš kamerų, rodos, skausmu alsuoja sienos, karceriai. Nors išėjus į lauką kaitino skaisti saulė, dar ilgokai jautėme šaltuką, nesinorėjo juokauti. Kad prislėgta nuotaika greičiau išsisklaidytų, išvykome į Botanikos sodą. Jo įkūrėjas Konstantinas Regelis pasitelkė į pagalbą Berlyno, Karaliaučiaus ir Sankt Peterburgo botanikos sodų darbuotojus ir jau 1923 m. liepos mėnesį galėjo pakviesti pirmuosius lankytojus. Antro pasaulinio karo metais sodas gana stipriai nukentėjo: žuvo dalis augalų oranžerijose, buvo sunaikinta rožių kolekcija.

Po karo sparčiai pradėjo atsigauti ir vystytis, gausėjo eksponatų. Dabar auginama apie 13800 augalų rūšių, veislių ir formų, gausu įvairių ekspozicijų, vyksta įvairios edukacinės programos. Mus sodas pasitiko nuostabiu rožių kvapu ir įvairiaspalviais bijūnų žiedais. Taigi, mūsų keliai tikrai dundėjo... O liepą vėl keliaujame...

Dalia Sinkevičienė

Renginių organizatorė