Pilietiškumas turi savo kainą

Šiauliai

Free-Photos nuotr.

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

26709

Jauna mergina, policijai pranešusi apie galimai girtą už vairo sėdusį šiaulietį, pati nenustoja varstyti policijos komisariato durų. Pilietiškumas turi kainą: vakarais pareigūnų į namus pristatomus šaukimus, nemalonias akistatas su įtariamaisiais. Be pilietiškų, už tiesą kovojančių žmonių pasaulis taptų blogesnis, tačiau ar kiekvienas pasirengęs tokią kainą sumokėti?

„Mergaite, jūs dar pagalvokite“

Mergina, pavadinkime ją Kristina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, –
aut. past.), iš anksto įspėja visų detalių pasakoti negalinti – šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas. Vis tik prisimena, kad ramų gyvenimą sudrumstusi istorija prasidėjo praėjusių metų rugsėjo pabaigoje.

„Buvo pietų metas, išeidama iš parduotuvės, pamačiau atvažiuojantį vyriškį, kuris man pasirodė girtas. Kai išlipo iš mašinos, vos paėjo. Nusprendžiau kviesti policiją“, – sako ji.

Policijai skubant į iškvietimą, įvyko rokiruotė. „Iš parduotuvės išėjo blaivus žmogus ir nuvarė automobilį. Negaliu nieko tvirtinti ir teigti, bet, mano manymu, tai buvo padaryta tam, kad policijai neliktų įrodymų, jog iš pradžių vairavęs vyriškis galėjo būti girtas“, – sako Kristina.

Įtarimų sukėlęs vairuotojas iš įvykio vietos nepasišalino ir, remiantis liudininke tapusios merginos parodymais, buvo suimtas. „Kai atvyko pareigūnai, jie manęs paklausė, ar rašysiu paaiškinimą, ką mačiau. Atsakiau, kad rašysiu. O jie man sako: „Mergaite, jūs dar pagalvokite, nes gali būti, kad reikės ne kartą atvykti“, – keistą pokalbį prisimena šiaulietė.

girl-1245713-free-photos.jpg

Akis į akį su įtariamuoju

Dabar Kristina mano, kad tai buvo savotiškas pareigūnų perspėjimas apie ateityje laukiančius nemalonumus.

„Tą pačią dieną jie iškvietė mane į komisariatą surašyti parodymų, nors tai jau dariau įvykio vietoje. Antrą kartą iškvietė papasakoti apie įvykį ir iš nuotraukos atpažinti vairavusį vyriškį. Atpažinau. Kitą kartą kvietė atpažinti iš nuotraukos žmogų, kuris nuvairavo automobilį. Galvojau, kad tuo viskas ir baigsis, bet ne: mane vėl kviečia – reikės dalyvauti akistatoje. Pasakiau, kad to daryti nenoriu, bet tokios galimybės man niekas nesuteikė. Iš tikrųjų akistata buvo be galo nemaloni: sėdėjau priešais žmogų, turėjau sakyti, kad taip, tai jis, jaučiausi kaip kažkokia skundikė“, – pasakoja Kristina.

Paklausta, ar dar kartą ryžtųsi tapti liudytoja, mergina gūžčioja pečiais. „O kur tu dingsi, žmogau? Bet sistema tikrai kvaila. Norėjau padaryti gera, bet reziumė – pati „tampausi“ po teisėsaugos įstaigas. Pareigūnų nekaltinu. Jie darė viską, kad mane reikėtų įtraukti kuo mažiau. Bet įstatymai yra įstatymai. Dabar mane iškvietė prokurorė, turėsiu jai dar kartą viską papasakoti, bus dar viena akistata ir tik tada galėsiu rašyti prašymą, kad tolimesniuose procesuose pareigūnai vadovautųsi mano pirminiais parodymais ir kad visame tame dalyvauti nebenoriu“, – sako Kristina.

Nors akistatų ir iškvietimų nebeliks, teks gyventi su nesaugumo jausmu. Šiaulietė turi pagrindo manyti, kad abu įtariamuosius dar ne kartą sutiks toje pačioje parduotuvėje ar kitose viešose vietose.

Liudytojui – ir fizinė apsauga, ir plastinės operacijos

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė teigia, kad ikiteisminio tyrimo eigą reglamentuoja LR baudžiamojo proceso kodeksas – juo vadovaudamiesi, pareigūnai ir dirba.

Šio kodekso 83-iajame straipsnyje nurodoma, kad „kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes“.

Jeigu liudytojai duoti parodymų neatvyksta (neturėdami svarios priežasties) arba parodymus duoti vengia, jiems gresia bauda arba areštas. Kitaip tariant, nusprendus tapti liudytoju, kelio atgal nebėra.

Beje, jeigu liudytoju tapęs asmuo jaučiasi nesaugus, jis gali prašyti pareigūnų taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones. Tai gali būti fizinė apsauga, gyvenamosios vietos pakeitimas, išskirtiniais atvejais – netgi plastinė operacija.

img-5461.jpg

Apylinkės teisme liudytojams padeda savanoriai

Šiek tiek kitaip liudytojus traktuoja aukštesnės teisėsaugos institucijos. „Aš į pirmą teismo posėdį liudytojų nekviečiu. Nekviečiu net ir tada, kai iš gautos bylos medžiagos, surinktos per ikiteisminį tyrimą, matau, kad kaltinamasis ar administracinei atsakomybei patrauktas asmuo neprisipažįsta. Į pirmąjį posėdį visada kviečiu tik kaltinamuosius ir nukentėjusiuosius. Ir tik paaiškėjus kaltinamojo pozicijai (kartais per ikiteisminį tyrimą asmuo neprisipažįsta, o teisme prisipažįsta ir gailisi arba atvirkščiai), planuoju liudytojų apklausą“, – pasakoja Šiaulių apylinkės teismo teisėjas, nagrinėjantis baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas, teisėjas spaudai Arūnas Bartkus.

A. Bartkus priduria, kad teismas, siųsdamas šaukimus nukentėjusiesiems ir liudytojams, į voką įdeda lankstinukus „Kaip elgtis, jei esi pakviestas liudyti?“ ir „Savanorių tarnyba teisme – parama, kai jos reikia“.

„Minėtuose leidiniuose yra visa reikalinga informacija. Be to, yra nurodytas telefono numeris, kuriuo iš anksto, prieš teismo posėdį, gali paskambinti nukentėjusysis arba liudytojas ir susitarti dėl susitikimo su teismo savanoriu. Teismo savanorių tarnyba Šiaulių apylinkės teisme veikia jau antrus metus. Savanoriai teikia paramą nukentėjusiesiems ir liudytojams, padeda susiorientuoti teisme, pasikalba, nuramina, suteikia informacijos apie teismo procesą ir jo dalyvių teises“, – sako
A. Bartkus

Liudytojo-skundiko įvaizdis – reliktas iš sovietinės praeities

Komentuoja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato psichologas Arūnas Norkus:​

norkus.jpg

– Tapus liudininku, savijauta priklauso tiek nuo psichologinių asmens ypatumų, tiek nuo bendro socialinio konteksto. Pavyzdžiui, Lietuvoje dar iš sovietinių laikų išlikęs iškreiptas ir prasmiškai dekonstruotas paties liudijimo ir pagalbos teisėsaugai faktas. Sovietiniais laikais, siautėjant KGB ir kitoms institucijoms, bet koks asmens paliudijimas prieš kitą asmenį, nepriklausomai nuo to paliudijimo pobūdžio, galėjo sukelti sunkių, galbūt net tragiškų pasekmių tiek žmogui, prieš kurį liudijama, tiek pačiam liudytojui. Todėl visuomenėje susiklostė nuostata, kad geriau apsaugoti save neliudijant, o liudytojai buvo pradėti vertinti negatyviai, neigiamai. Iš čia ir išsirutuliojo skundiko socialinis stereotipas, savo turiniu reiškiantis, kad jei tu liudiji apie kito žmogaus veiksmus, tu sąmoningai jam kenki.

Tačiau vakarietiškoje mąstysenoje liudijimas traktuojamas kaip žingsnis, leidžiantis padaryti visuomenę bent maža dalele saugesnę. Tai yra į pirmą vietą iškeliama poelgio prasmė ir pasekmių visai visuomenei aspektas: jei aš liudiju, aš užkertu kelią kažkam, kas yra ar gali būti negerai. Jei aš liudiju apie girtą vairuotoją, galbūt aš užkertu kelią galimai avarijai, kurioje žus žmonės. Tada žmogus, sąmoningai ar nesąmoningai tapęs liudytoju, save gali vertinti kaip pilietišką, neabejingą blogiui, sąmoningą žmogų, o tai visais atvejais didina žmogaus orumą ir vertę. Todėl patarimas žmonėms, kurie save patys arba aplinka dėl liudijimo vertina ne visai gerai, labai paprastas: supraskite savo poelgio prasmę platesniame kontekste, ne tik siauroje tyrėjo kabineto aplinkoje.

Susidoroti su toje aplinkoje kylančiu stresu reiktų taip pat, kaip ir su egzaminų, vertinimų ir kitokių panašių dalykų sukeltu stresu. Visų pirma, visada reikia sau priminti, kad tai aš turiu įtakos situacijai ir savo pasirinkimams, o ne situacija man. Jei aš sau leidžiu tos situacijos bijoti, tai ji mane baugina, jei neleidžiu – nebaugina. Jei pirmoje vietoje situacija – aš jos nevaldau, jaučiuosi bejėgis, negalintis nieko keisti, tik paklusti likimui. Ir tada baisu ar bent jau nemalonu. Jei pirmoje vietoje aš pats – aš galiu daug ką keisti, aš pats nulemiu tą situaciją ir tada stresas ir vidinė įtampa mažėja.

Šalia to visada padeda labai paprasti momentiniai dalykai: atsigerti šalto negazuoto vandens, lėtai kvėpuoti, užlaikant įkvėptą orą krūtinėje, pasimasažuoti rankų pirštų pagalvėles, pasikalbėti mintyse su pačiu savimi: „Na, ir ko dabar bijai? Apklausos ar to, kad tau visa tai yra pirmas kartas? Bet juk tavo gyvenime jau daug dalykų buvo pirmą kartą ir viskas baigėsi gerai? Vadinasi, ir dabar viskas baigsis greitai ir gerai. Esi šaunuolis (-ė) ir pats (-i) tai labai gerai žinai.“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt