Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ramutė ŠimukauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt
„Niekada nepasiduok“, – tokio šūkio lydimas per gyvenimą eina dvidešimtmetis prieniškis Pijus Dilinikaitis. Pijus – dar tik pirmo kurso Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto slaugos bakalauro studijų studentas, tačiau kitų nelaimei ir skausmui neabejingas vaikinas jau yra prisidėjęs prie ne vienos išgelbėtos gyvybės.
Šiuo metu veiklus vaikinas ne tik kremta slaugos studijas Vilniaus universitete, bet ir siekia įgyti paramediko specialybę Vilniaus paslaugų verslo ir profesinio mokymo centre, o laisvu nuo studijų laiku savanoriauja Prienų rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyriuje.
Savanorystės keliu Pijus pradėjo eiti, būdamas 14 metų. Kol kiti bendraamžiai džiaugdavosi nerūpestingomis vasaros dienomis, paauglys, vos patekėjus saulei, skubėdavo į Kauno miesto GMP stotį, kurioje, brigados vadovui prižiūrint, pareigingam jaunuoliui buvo patikėta ne tik automobilio tvarkos palaikymas, bet ir gausaus kraujavimo stabdymas, spaudimo matavimas „Life pak 15“ aparatu, pagalba gaivinant pacientus, gliukozės kiekio nustatymas kraujyje ir kiti atsakingi darbai.
Būsimas gydytojas prisipažįsta, jog greitosios pagalbos mediko darbas jį žavėjo nuo vaikystės. Tuomet didžiausią įspūdį vaikui darė su žybsinčiais švyturėliais ir garsiniais signalais pro šalį skubantys greitosios pagalbos automobiliai. „Man, kaip vaikui, tai atrodė kažkas nerealaus“, – sako Pijus. Tačiau savanorystė vaikino gyvenime atsirado netikėtai ir neplanuotai – vieną dieną internete atsitiktinai radęs kvietimą tapti Kauno miesto GMP stoties savanoriu, paauglys nedvejodamas nusprendė „pasimatuoti“ mediko profesiją ir, parašęs padalinio vadovei Irenai Dabulskienei, gavo kvietimą atvykti į mokymus. Dabar Pijus savanoriauja gimtajame mieste, tačiau už pasitikėjimą 14-mečiu ir suteiktas žinias bei galimybes vaikinas yra dėkingas visai Kauno miesto GMP komandai, su kuria praleido iššūkių kupinus 5 metus ir, žinoma, buvusiai vadovei I. Dabulskienei.
Nuo to laiko, kai iššūkių nepabijojęs vaikinas pradėjo žengti pirmuosius savanorystės žingsnius, daug kas pasikeitė, o labiausiai turbūt tai, kad per šešerius metus įgavo neįkainojamos patirties. Tačiau dvidešimtmetis prieniškis iki šiol pamena ir pirmąją savo savanorystės dieną. „Iš pradžių buvo daug nežinomybės, šiek tiek streso, bet dar daugiau – noro ir užsidegimo išbandyti savo jėgas šioje srityje. Dabar, atvykdamas į GMP skyrių, stengiuosi būti pozityvus, įgauti kuo daugiau žinių ir tuo pačiu palengvinti čia dirbančių medikų darbą, jiems gelbėjant kitų žmonių sveikatą ar netgi gyvybę. Lūkesčiai taip pat buvo dideli, tačiau realybė nenuvylė. Su kiekvienu budėjimu pildėsi žinių bagažas, todėl greitai supratau, kad tai mano kelias. Puikiai prisimenu ir pirmąjį iškvietimą, į kurį važiavau kartu su brigada. Tąkart moteris skundėsi skausmu krūtinėje. Žvelgdami į elektrokardiogramą, medikai pakitimų nefiksavo. Greičiausiai blogą savijautą lėmė stresas“, – pasakoja savanoris.
Pijaus įsitikinimu, savanorystė jam – ne tik darbas, bet, visų pirma, tai pašaukimas ir pilietinė pareiga, todėl pagalbos šauksmui jaunosios kartos atstovas nelieka abejingas ne tik budėjimų GMP skyriuje metu, bet ir laisvu laiku. Savo mobiliajame telefone jaunuolis turi specialią, su Kauno miesto GMP stoties dispečerine susietą programėlę „AED ALERT“, kuri kilometro spinduliu įvykus nelaimei duoda signalą, pranešantį apie netoliese reikalingą pagalbą. Vienas iš paskutiniųjų atvejų, kai Pijaus telefone pasirodė pagalbos šauksmas, buvo pagalba sužeistam žmogui. Tuomet žaibišku greičiu sureagavęs jaunuolis į nelaimės vietą atvyko pirmas ir nieko nelaukęs pats vienas pradėjo stabdyti gausų kraujavimą iš kaklo srities. Po keletos minučių pasirodė ir policijos pareigūnai bei medikai. Pijus džiaugiasi, kad tąkart pavyko sustabdyti kraujavimą, tačiau, pasak jo, dar nuostabiau tai, kad bendras darbas padėjo žmogui vėl džiaugtis gyvenimu.
„Savanoriaudamas supratau, kokia iš tiesų yra trapi gyvybė ir kaip ją reikia saugoti. Labiausiai atmintyje išliko tie atvejai, kai kartu su greitosios pagalbos medikais pats galėjau prisidėti prie gyvybės gelbėjimo. Ne vieną kartą mačiau klinikinės mirties ištiktą žmogų. Tenka susidurti ir su atvejais, kai GMP medikams pavyksta atkurti spontaninę kraujotaką, žmogaus širdis vėl ima plakti, o atvežus į ligoninę kitą pacientą sužinai, kad tas žmogus išgyveno. Labai smagu žinoti, kad tokioje sudėtingoje situacijoje tu galėjai padėti žmogui ir tarsi davei jam antrą galimybę gyventi. Tai duoda stiprų atgalinį ryšį, – sako jaunasis herojus.
Pijus neslepia, jog tarp darbų ir pareigų surasti laisvo laiko, kurį taip mėgsta leisti su draugais, knyga rankose ar tiesiog gamtoje, darosi vis sunkiau, tačiau šiuo metu jaunuolis „nesuka“ sau dėl to galvos, nes kryptingai siekia savo tikslo – sėkmingai pabaigti mokslus ir tęsti tai, ką pradėjo būdamas 14 metų – padėti nelaimės ištiktiems žmonėms, o nepalūžti nelengvame kelyje jam padeda šeimos ir draugų palaikymas.
Rimantė Jančauskaitė