Pietų Lietuvos miškuose iškilo 3 nauji dirbtiniai lizdai juodiesiems gandrams

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio trijose girininkijose – Kabelių, Latežerio ir Kapčiamiesčio – miškininkai su ornitologais-aukštalipiais iškėlė tris naujus dirbtinius lizdus juodiesiems gandrams. Dirbtinių lizdų kėlimas, anot gamtininkų, padeda išsaugoti šią nykstančią gyvūnų rūšį, įtrauktą į Lietuvos raudonąją knygą. Juodųjų gandrų Lietuvoje iš viso priskaičiuojama apie 700 perinčių porų.

Audrius Norkūnas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistas, kurio ir darbas, ir hobis yra susijęs su paukščiais, žino vietas Druskininkų ir Lazdijų rajono savivaldybių teritorijose esančiuose miškuose, kuriose peri reti paukščiai – juodieji gandrai, lututės ar žalvarniai.

„Pernai Veisiejų regioninio padalinio teritorijos prižiūrimuose miškuose perėjo viena juodųjų gandrų pora, privačiuose miškuose – 2 poros. Kiek šiemet įsikurs porų, sužinosime neužilgo, paukščiai jau grįžta ir dairosi namų. Tikimės, kad ir nauji žmonių rankomis suręsti lizdai juodiesiems gandrams bus patrauklūs ir pavyks pagausinti šių paukščių populiaciją mūsų miškuose“, – pasakoja Audrius Norkūnas.

Juodieji gandrai, skirtingai nei baltieji jų giminaičiai, laikosi atokiai nuo žmonių, mėgsta mišrius miškus, drėgnas ir pelkėtas vietas. Lizdams dažniausiai renkasi senus ąžuolus ar kitus aukštus medžius. Lizdus juodieji gandrai susisuka iš smulkių šakelių arba apsigyvena kitų stambių paukščių lizduose. Tačiau natūralūs lizdai neilgaamžiai – ilgainiui suyra, juos išplauna lietus arba nukrenta žemėn kartu su nulūžusia medžio šaka. Audrius Norkūnas sako, kad vietovėje, kurioje buvo senas lizdas, verta įkelti naują dirbtinį, nes juodieji gandrai mėgsta grįžti į senas vietas.

„Latežerio girininkijoje senas juodojo gandro lizdas buvo ąžuole. Tačiau šis ąžuolas prastos būklės, tikėtina ilgai neatlaikys, todėl priėmėme sprendimą naują dirbtinį lizdą kelti tvirtoje eglėje šalia senojo ąžuolo“, – pasakoja ornitologas-aukštalipys Darius Musteikis, kuris ir pagamino, ir su komanda kėlė dirbtinius lizdus girininkijose.

Pasak Dariaus Musteikio, panaši situacija Kabelių bei Kapčiamiesčio girininkijose – naujus lizdus teko kelti ne į senųjų vietas, o į šalia augančius tvirtus medžius. „Kabelių girininkijoje pernai senas ąžuolas išvirto su visu lizdu. Kapčiamiesčio girininkijoje lizdas nukrito lūžus pušies šakai 2017 metų vasaros pabaigoje. Laimei, abiem atvejais jaunikliai jau buvo palikę lizdą“, – sako daugiau nei 30-ies metų ornitologo patirtį sukaupęs Darius Musteikis.

Dirbtiniam lizdui pirmiausiai pagaminama platforma: iš medinių 5-7,5 cm storio tašų sukalamas rėmas ir tarp jo kraštinių ištempiamas dviejų sluoksnių metalinis tinklas, kad neišbyrėtų lizdo pagrindas. Visa lizdo konstrukcija surenkama medyje, 12-15 metrų aukštyje, ir dideliais varžtais pritvirtinama prie kamieno. Tada jau ant platformos sluoksniuojamos lizdo „statybinės“ medžiagos, panašiai kaip tai daro paukščiai: į lizdą dedama supuvusi mediena, dvigubas sluoksnis stambesnių ir plonesnių medžių šakų, galiausiai lizdas padengiamas samanų sluoksniu.

„Lizdo konstrukcija yra patvari, toks lizdas turėtų išlaikyti bent dešimt metų. Be to, retųjų paukščių lizdai nuolat stebimi ir tikrinami, reikalui esant pataisomi“, – teigia Darius Musteikis.

Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninis padalinys jau keletą metų vykdo juodųjų gandrų ir erelių žuvininkų apsaugos projektą, kartu su Lietuvos ornitologų draugija – žalvarnių ir lutučių apsaugos projektus. Iš viso Veisiejų regioninio padalinio teritorijoje yra iškelta 7 dirbtiniai lizdai juodiesiems gandrams, 3 lizdai – ereliams žuvininkams, apie 250 specialių inkilų žalvarniams, apie 85 vienetų inkilų lututėms.

„Keldami dirbtinius lizdus ar inkilus retoms paukščių rūšims, sukuriame saugesnes sąlygas paukščiams perėti ir taip gausinti jų populiaciją. Natūraliai suirus lizdui arba išvirtus medžiui, atstatome lizdavietes tokiu būdu tarsi „pririšdami“ paukščius prie gimtų vietų“, – apie gamtos išsaugojimo svarbą sako Valstybinių miškų urėdijos gamtotvarkos specialistas Audrius Norkūnas.

Dirbtinis lizdas įgauna saugojamo lizdo statusą nuo tada, kai jame saugomos paukščių rūšys pradeda perėti. Audriaus Norkūno teigimu, dirbtiniai lizdai ir inkilai keliami tokiose miško vietovėse, kuriose paukščiai galėtų gyventi kuo mažiau trikdomi, kur nevykdoma ūkinė veikla – saugomose teritorijose, kertinėse miško buveinėse. Specialistas primena, kad tais atvejais, kai juodieji gandrai, ereliai žuvininkai susisuka lizdus miške, aplink juos 200 metrų spinduliu negali būti vykdomi pagrindiniai miško kirtimai.

Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir yra svarbi šalies miškų ūkio sektoriaus plėtros dalyvė. Įmonė rūpinasi šalies miškingumu, diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir išteklių naudojimo technologijas, prižiūri valstybiniuose ir privačiuose miškuose esančius kelius ir saugo miškus nuo gaisrų.