Pietinis ant podiuma!

Ištikra mes laukem i biški stūmem į klešnę - kaip čia bus. Kaip čia tos "Pietinia kronikas" an scenas atrodys. Ką čia tas portugals režisierius sustums i išvis a įsikirs. I kaip chebrike an scenas pavarys, nes atranka tai buva vieša, galieja ait' kiekviens, katras nors kiek bazarin i jaučias artistu. Nu artistų pas mum daug, bet šitam reikale da i aktorium jaustis reik‘. I da pagaut‘ tą saules jausmą reik gebiet‘, ka sirgtum už Šiaulius. Bet sergančių už Šiaulius tai daug daugiau, negu gal' vaidint' spektakly.

Įėjus į salę girdiejos toks biški nervus brūžinantis muzons. Toks garantuojantis, bet verčiantis nerimaut‘. Toks atpalaiduojantis, bet verčiantis įsitempt‘. O gal čia išvis net ne muzons, gal čia bendras jausmas toks visą tą salę kankina.

Nes jaudinos visa scena kartu su žiūrovais. Rūbininkei, i tai, mana numeriuks iš rankų iškrita. Žandai kaita, delnai drėka, padus niežtieja, daugelis muistes i kuistes. Atruoda kaip i nuor‘ pamatyt‘, bet kaip i patys bija. Nes Jūs patys primeskit - jeigu gaunas koks šūds, tai viskas, visa ta banga, kai žmones sava kontorose girias, ka jie iš Pietinia, vienu ypu užsirauk'. Niekam nebeįdomu tas tava Pietinis su sava klojima tetru. Jaudule buva per akis. Kol Jūs esemesus Eurovizijai siuntinėjot, Šiauliai prakaitava iš azarta. O da tas jaudulys i nesibaige, da bus Pietinis ant scenas, gezai da prakaituos, fiejas da drebies :D

Bet teisings bariuks i jo platus asortiments padieja biški tą jausmingumą suvaldyt‘. I kai jau šviesas užgesa i paleida konkretų bytą i normalią šviesofkę, o an podiuma pasirode pirmi aktoriai su teisingais drabužiais, viskas... Širdį užplūda šventiniai jausmai, buva gera, kai per Kova 11. Nes tas byts iškart pasake, kas tur‘ ugnies.

Tas gezas su lakierkom, baltom kojinėm, i turkišku megztiniu, sukištu į triusikus - nu tai konkrečiai, aš tokį atsimenu gezą. Šešioliktoj mokes, mes prasilenkdavom eidami į mokyklą. Tas gezas da nešdavos juodą maišiuką su Hadavėjaus panos nuotrauka. Knygas i penalą stilingam maišiuke susidiejęs, o stilius yra viskas :D

Spektakle pradžia buva tipa mokyklas diskans, bachūriukai ten tamsoj su zažygalkėm pasišvieč, ka pamatytų, a normalus fiejas veiduks. Bet viskas pradieja važiuot' iš karta, nebuva to tampymasi, kas pirms pradies šokt'. I aš neprisimenu tokia spektkalia, kur praėja tik kelias minutes, o aš jau i žvengiu, i ploju. Krč iškart judesys, kaip čia i įprasta.

Nu Jūs suprantant, ka mes su Andrienu ne tetra kritikai, tik visko kritikai. Bet užtat buva i normalių kentų - i Mynde Žukausks, i Sigits Kukulskis, i Aurims Žvynys, i kiti rimti veikiejai, katrie į tetrą gal i nevaikšta (ypač Aurims daba), bet čia i niera tetras. Čia yra reiškinys, čia yra tie patys žmones, apie katruos i spektaklis. I vaidina irgi paprasts jaunims, nu gal jie ten kokias teatra studijas baigę a ką.

Kaip i sakiau, viskas vyka ne ant normalios scenas, o kai an kokia podiuma. Principe tai tas podiums - tai toks patrumpints Šiaulių bulvars, nes juk Pietinis yra visur. Nors bulvars yra ir Pietiniam, tai gal' būt' i tas bulvars, kur Pietiniam. Bet kaip tu bežiesi, visvien gaunas, ka Pietinis ant podiuma, įsikertat? Ant podiumų būn tik gražūs dalykai :D

O gruožę ten buva daug... Žodžiu dirb tetre tai tik Inga, o Benita tai išvarius į Vilnių. I skaičiau čia internete, ka grįžt atiduot' duokles Šiauliams. Mmm, kokia miela.

Tai čia jinai turbūt kaip i kokia kviestine žvaigždie. Nes nu švieč‘ tai ryškiai. Danguj yra Šiaurine žvaigždie, o Pietine žvaigždes visad švieč‘ čia, šalimais. Taip i Benita, ne kosmose, o šalia. Bent jau mana akyse jinai, kai po atskira lempa vaikšioja. Nes nu fakts - jin man ne sykį numete virpesius keliantį žvilgsniuką. Nu, bet aš nieka nežadu įrodinėt‘, laiks pats suded taškus ant i :D

Kalbant apie kontaktą su žiūrovais, tai gezai gerai ten vare irgi. Mačiau kaip moterys muistes, kai tie gezai šaltais žvilgsniais su jom flirtava nuo to podiuma. Jaučiu, primine pirmas meiles po mokyklas diskanų, nes žandai kaita tetulytem kai reikals.

Tie dekoracine plana aktoriukai išvis ne vaikiškai stūme. Kai tokia chebra ant scenas, daugiau dekoracijų i nereik‘. Iškart jauti kur randies. Kai Rimuks ant razborų ėja, tai tas nervs raudonom maikem žiauriai nostalgiškai atruode.

Nu i ten visi varinieja pirmyn atgal, šoka, dainava i bazarija, muzons daužes, šviesas blykčioja, veiksmas vystes. Esmies nepasakosiu, bus neįdomu žiet‘, nes pažiet‘ Jum reik‘. Muzons gerai kabin, užved i nuoris pačiam biški pajudiet‘.

Bet esmie išvis tai tame, ka liaudis linksmi po to reiškine išieja. Da lifte girdiejau, kai kažkoks gezas su teta viską aptarinieje. Saka teta: "Nu bet tai, kaip neprofesionalams, tai čia žiauriai gerai". O ta teta, nu ji pati iš teatra, nu to Šiaulių Valstybine. Bet tai aš taip i neįsikirtau, a jin nežina fakta? Juk Šiauliečiai savaime profai i čia viskas ant rimta vykst, o ne kai pas karbalą kokį.

Aišku, galim nenutyliet', ka matem kelis veidus, katriem lūžinieja labai aukšta vidine morale i neleida ramei sediet‘. Tipa kiedes iškart tapa nepatoges. Nu bet, kai pritemdava šviesas, mates ka gana patoges. Bet i tai - ant gala jie išsivepe kartu su kitais, ypač, kai uždainava „kas iš gyvenima padare cirką?“ :D

Nu bet be kritikas, Antanai, niekur. Matau beveik įsikirtai, bet ne iki gala. Visa esmie tame, ka Šiauliuose viskas vykst iki gala. Jei šviesas užsidege, tai nereišk‘ ka diskans baigęs. Jei fejerverkai pasibaige, tai nereišk‘ ka nauji metai baigęs. Jei nuo podiuma visas nulipa, tai nereišk‘ ka i jausmai visi baiges.

Nesinorieja skirstytis, bet ne iš įproče, o iš džiaugsma. Muzika tai užvedanti, noriejos, ka po to spektaklia da rimtai būtų diskans. Nes nu ką - išeini iš tos Arenas, aukštos įtapas laidai ūž', tava galvoj irgi viskas ūž'. O nei artimiausioj Aibėj prie tinklų, nei kur da, emocijom prieskonių jau nebenusipirksi. Tai čia tegu spektaklia statytojai da pagalvoj, ka tas bariuks galietų atidirbt‘ i ilgiau.

Nu supranti, švente nesibaigs. Užsimesit, kai Magija – bus navars. I da garsists atidirbs už sava pasimetima lemiamoj kovoj. Visi laimingi :D

Žodžiu, ačiū, kolektyvas už gerai praleistas valandas. Respekts gezam, normaliai atrodet.

Visom podiuma fiejom Andriens siunč‘ po komplektą bučinukų. Ypač sužaviets lika tigrinių tympų i raštuotų piedkelnių judesiukais. Sake labai įtikinama. Judesia plastika perteik‘ vidines kovas, dvasias norą išsiveržt‘ iš užburta rata. Aiškiai jaučias širdis kankinantys prieštaringi jausmai. Kaip važiuokles specialists, Andriens aukštai vertint choreografa darba.

17, 24 i 25 - žiekit biletus, nebauskit saves. Jūs nusipelnet gerų emocijų!