„Pienas LT“: apie nuostolius, sausrą, pilnus sandėlius ir galimą sviesto kainos rekordą

Vilnius

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

47680

Jeigu pasaulinė pieno gamyba antroje šių metų pusėje sumažės, tikimasi spartesnio pieno produktų kainų augimo, o sviesto kainos gali viršyti ir praėjusių metų rekordus, sako žaliavinį pieną superkančio kooperatyvo „Pienas Lt“ generalinis direktorius Mantas Rudaitis.

„Pienas LT“ užpernai patyrė 2,4 mln. eurų grynojo nuostolio, pernai - beveik 289 tūkst. eurų. Kooperatyvo vadovas M. Rudaitis Eltai teigė, kad finansinius rezultatus nemaža dalimi lėmė pasaulinės rinkos faktoriai: padėtis pieno baltymų rinkoje, nugriebto pieno miltelių atsargų pokyčiai, kooperatyvo produkcijos specifika.

Pasak M. Rudaičio, pasaulyje augusios pieno supirkimo kainos paskatino ūkininkus didinti pieno gamybą, dėl to 2017 metų ketvirtą ketvirtį pasaulinis pieno prieaugis jau tapo perteklinis.

Šių metų pirmoje pusėje dėl pieno pertekliaus Europoje ir Amerikoje pasaulinės pieno produktų kainos dar neskubėjo stipriau augti, sako M. Rudaitis. Tuomet šalti orai kovo ir balandžio mėnesiais Europoje bei sausros Naujojoje Zelandijoje sumažino pieno gamybos prieaugį.

„Pieno produktų rinkoje jau vyrauja stabilumo nuotaikos. Jei pasaulinė pieno gamyba sumažės šių metų antroje pusėje, tikimasi spartesnio pieno produktų kainų augimo, o sviesto kainos gali viršyti ir 2017 metų rekordus“, - teigia kooperatyvo vadovas.

Pasak jo, visų pieno produktų kainos pastaraisiais metais keičiasi.

„Dėl neatitikimo tarp pieno gamybos ir pieno produktų vartojimo trumpalaikiai svyravimai vis dažnesni visame pasaulyje. Vienų pieno produktų kainos auga, kitų krinta. Tai daro įtaką ir žaliavinio pieno supirkimo kainoms“, - atsakymuose Eltai teigia M. Rudaitis.

Anot jo, didelę įtaką rinkos pokyčiams turi ekonominiai veiksniai, populiacijos augimas, tačiau dar didesnę įtaką daro pieno gamyba, per trumpą laikotarpį sukurianti pasaulinę atsargų perprodukciją ir sudaranti spaudimą pieno baltymų miltelių kainoms kristi.

Papildomą neapibrėžtumą, M. Rudaičio teigimu, kuria besikeičiančios klimato sąlygos bei politiniai prekybos veiksniai.

Kaip pažymi M. Rudaitis, aukštesnės pridėtinės vertės, tačiau daug mažesnio suvartojimo nei nugriebto pieno milteliai, pieno baltymų produktai - pieno baltymų koncentratai, išrūginių baltymų koncentratai, kazeinai ir kazeinatai - iki 2017 metų pabaigos atpigo 20-30 proc.

„Ilgą laiką trukęs pieno baltymų kainų kritimas šių metų balandžio pabaigoje stabilizavosi. Šiuo metu Europos pieno baltymų rinka stabili. Tam įtakos turi aukšta pieno baltymų paklausa Pietryčių Azijoje, ypač Kinijoje. Vidurio Rytai - Šiaurės Afrikos regionas, pakilus naftos kainoms, taip pat didina importuojamų pieno baltymų miltelių kiekius“, - sako M. Rudaitis.

Kainų kilimui balandžio pabaigoje, pasak M. Rudaičio, galimai įtakos turėjo mažesni, negu tikėtasi, pieno prieaugiai pirmus keturis šių metų mėnesius ES šalyse (+2,1 proc.) ir Naujojoje Zelandijoje (-1,8 proc.).

„Tai privertė pirkėjus užsitikrinti ilgesnio laikotarpio kontraktus nelaukiant mažesnių kainų.

Toliau vyraujant tokioms tendencijoms, šių metų antroje pusėje jau galimas pieno baltymų rinkos atsigavimas“, - teigia M. Rudaitis.

Per 2017 metus nugriebto pieno milteliai atpigo trečdaliu, o šių metų balandį vidutinė kaina ES pasiekė žemiausią lygį per du dešimtmečius - 1,3 Eur/kg.

„Pienas LT“ vadovo nuomone, galbūt keičiasi ir stambiausių vartotojų sentimentai - didelės nugriebto pieno miltelių atsargos intervenciniuose sandėliuose sensta ir nebekuria konkurencijos naujai gamybai.

„Daugumos ekspertų nuomonės sutampa - baltymų rinkos atsigavimas po 2017 metų bus lėtas ir nesinchronizuotas tarp pagrindinių pieną gaminančių regionų. Lemiamą įtaką turės besitęsiantys nugriebto pieno miltelių pardavimai iš intervencinių sandėlių, pieno prieaugių dydis Europoje ir JAV, kuris priklausys nuo šiuo metu vykstančių sausrų, ir pokyčiai prekybos politikoje“, - komentuoja M. Rudaitis.

Tuo tarpu pieno riebalų kainos - ypač sviesto - buvo netolygiai išaugusios, lyginant su pieno baltymų dalimi, teigia M. Rudaitis.

„Pasaulinis pieno riebalų trūkumas ir didelė paklausa JAV, Europoje ir Azijoje nulėmė spartų sviesto kainų šuolį, ypač ES šalyse. Taip pat brango ir visi kiti pieno riebalų dalį turintys produktai, pavyzdžiui, sūriai, nenugriebto pieno milteliai“, - sako M. Rudaitis.

Tuo metu vartotojai dėl praėjusią vasarą rekordiškai išaugusių sviesto kainų pradėjo ieškoti šio produkto pakaitalų. Tai lėmė ir grietinėlės kainų kritimą nuo 3,1 Eur/kg 2017 metų rugsėjį iki 1,7 Eur/kg 2018 metų sausį, teigia „Pienas LT“ vadovas.

Nuo šių metų vasario, pasak jo, pieno riebalų paklausa vėl atsigauna. Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose didmeninės sviesto kainos gegužę jau perkopė 6 Eur/ kg lygį.

M. Rudaitis akcentuoja, kad pirmieji gamyklos „Pienas LT“ veiklos metai - 2016 ir 2017-ieji - buvo augimo metai, o „Pienas LT“ pernai skaičiavo 65,5 proc. išaugusias pardavimų pajamas - nuo beveik 36 mln. eurų 2016 metais iki 59 mln. eurų 2017-aisiais.

„Bendrovės nuostoliai per metus žymiai sumažėjo. Pernai pardavimų apimtys augo dėl stabilaus eksporto į ES ir JAV, taip pat dėl naujų rinkų Afrikos, Vidurio Rytų ir Azijos regionuose.

Pernai visa galia pradėjusioje veikti įmonėje daugiausia iššūkių kilo pardavimų procese, todėl šiuo metu stipriname šią sritį. Pastaraisiais mėnesiais įmonės produktų pardavimų augimą lemia efektyvi pardavimų strategija ir stabili paklausa eksporto rinkose“, - vardijama atsakymuose Eltai.

2017 metais įmonė į verslo plėtrą ir palaikymą investavo 1,5 mln. eurų. Pernai įmonė supirko apie 152 tūkst. tonų žaliavinio pieno - 13 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt