Pėsčiųjų įpročiai Lietuvos didmiesčiuose: rytinė skuba kas antrą verčia ignoruoti saugumą

Ryte skubėdami į darbus, lydėdami vaikus į mokyklas ir eidami per perėją beveik pusė pėsčiųjų Lietuvos didmiesčiuose nepaiso saugaus eismo taisyklių. Vakare susitelkimas į eismo saugumą kiek padidėja, tačiau ryškūs skirtumai ir tarp miestų: eidami per pėsčiųjų perėją mažiausią dėmesį kelių eismo taisyklėms ir saugumui demonstruoja pėstieji Kaune, didžiausią – Klaipėdoje.

Tokie rezultatai gauti draudimo bendrovės BTA iniciatyva atlikus stebėjimo eksperimentą prie trijų reguliuojamų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos sankryžų. Jo metu fiksuotas daugiau nei 3100 pėsčiųjų elgesys perėjose.

Kaune vos 1 iš 3 per perėją eina drausmingai

Eksperimento duomenimis, drausmingai kelią pereina vos 36 proc. kauniečių ir net 64 proc. klaipėdiečių. Tuo tarpu sostinėje drausmingų pėsčiųjų užfiksuota 45 proc. BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad visi šie skaičiai yra ženkliai per maži ir kelia nerimą dėl pėsčiųjų saugumo.

„Pėstieji – pati pažeidžiamiausia, dažniausiai eismo įvykiuose nukenčianti grupė. Tačiau eksperimentas rodo, kad kai kada jie patys nepaiso elementarių saugumo reikalavimų, per perėją eina net neapsidairę, įsmeigę akis į telefoną, su ausinėmis. Kaune situacija tikrai pašiurpino: realiai vos 1 iš 3 žmonių per perėją eina drausmingai. Maža to, čia net 17 proc. pėsčiųjų į važiuojamąją dalį žengia neapsidairę, o dar 18 proc. – eidami nepaiso perėjos ribų. Esant tokiai pėsčiųjų kultūrai tikrai sunku tikėtis, jog nelaimių statistika greitai pasikeis, o jaunoji karta turės pavyzdį, iš kurio galės mokytis saugaus eismo pagrindų“, – sako A. Žiukelis.

Pasak specialisto, dažnai pamirštama, kad net ir per perėją, nesvarbu, reguliuojama ji ar ne, eiti galima tik įsitikinus, kad tai saugu.

„Gatvę ar kelią kirsti derėtų tik ten, kur yra perėjos. Tiesa, nemažai žmonių ignoruoja faktą, kad net ir perėja nėra šimtaprocentinę pimenybę pėsčiajam suteikianti teritoriją – čia vis tiek privaloma būti budriam ir atidžiam. Pėstieji, tarkime, privalo praleisti specialiųjų tarnybų automobilius su įjungtais švyturėliais, visada dėvėti atšvaitus, stebėti, ar automobilis suspės sustabdyti. O plačiai paplitęs požiūris, kad įvykus nelaimei pėsčiasis nebus kaltas, tikrai neprisideda prie eismo saugumo. Šiuo atveju svarbu ne kas kaltas, o kaip išvengti nelaimės ir skaudžių padarinių, kurie dažniausiai užgula būtent pėsčiuosius“, – aiškina A. Žiukelis.

Klaipėdos ir Vilniaus pėstieji – nekantrūs ir „kurti“

Pasak jo, situacija kiek optimistiškiau nuteikia Klaipėdoje. Čia 6 iš 10 per pėsčiųjų perėją eina tvarkingai.

„Klaipėdoje situacija drausmės požiūriu geriausia iš visų trijų didžiųjų miestų. Į akis krenta nebent tai, kad klaipėdiečiai – labai nekantrūs. 11 proc. pėsčiųjų į perėją žengia nesulaukę žalio šviesoforo signalo ir tai didžiausias procentas šią klaidą darančių žmonių visuose trijuose didmiesčiuose. Nors atrodo, kad kartais net ir reguliuojamoje sankryžoje pakanka tik apsidairyti ir per kelią eiti, jei nėra transporto priemonių, iš tiesų tai didelė klaida – reguliuojamoje sankryžoje paisyti šviesoforo signalų yra privaloma, ir per perėją eiti galima tik sulaukus žalio signalo“, – aiškina specialistas.

Vilnius pagal pėsčiųjų drausmę atsiduria per vidurį. Elementarių saugumo reikalavimų čia laikosi dauguma pėsčiųjų, tačiau į akis krenta tai, kad būtent sostinėje daugiausia žmonių, į kelią žengiančių su ausinėmis.

„Ne tik regėjimas, bet ir klausa yra viena svarbiausių juslių, kai dalyvaujame eisme. Tuo tarpu tarp vilniečių paplitęs įprotis visur vaikščioti su ausinėmis, taip pat ir eiti per gatvę, yra ko gero nemažiau pavojingas nei žengti į perėją neapsidairius. Juk taip mes negauname dalies svarbios informacijos, galime neišgirsti specialiųjų tarnybų automobilių, kuriuos pėstieji taip pat turi praleisti net ir degant žaliam šviesoforo signalui“, - pavojus vardina A. Žiukelis.

Kelyje vakaras protingesnis už rytą

Dar viena į akis krentanti pėsčiųjų elgesio tendencija – visuose trijuose miestuose daugiau nedrausmingų pėsčiųjų fiksuojama rytais nei vakarais.

„Posakis, kad rytas už vakarą protingesnis, pėstiesiems, regis, negalioja. Net gi priešingai: eksperimentas parodė, kad rytais nedrausmingai per kelią pereina 56 proc. žmonių, o vakarais - tik 42 proc. Panašu, kad ryto skuba, bandymas suspėti į darbus, mokymo įstaigas žmones taip įsuka, kad jie pamiršta skirti pakankamai dėmesio eismo saugumui. Be to, dalis pėsčiųjų ryte, atrodo, įjungia autopiloto režimą, įsivaizduoja, kad kelią moka mintinai, žino, kokiu dažnumu užsidega šviesoforas, ir dėl to eisme elgiasi nedrausmingai“, - aiškina BTA specialistas.

Tuo tarpu vakare, pasak jo, žmonės mažiau skuba, pasibaigus darbams tiesiog gali daugiau dėmesio skirti aplinkai.

„Tiesą pasakius, šaltuoju metų laiku, kai dienos trumpos, o eismo sąlygos labai nepastovios, tiek rytas, tiek vakaras yra tikrai rizikingas metas pėstiesiems. Juos sunkiau pamatyti tamsoje, reikia didesnio atstumo sustabdyti automobilį. Todėl gebėti saugiai ir tvarkingai pereiti per gatvę yra būtina ir tai, priešingai nei kartais manoma, nėra automatinis veiksmas, jam visada reikia dėmesio, reakcijos į aplinkybes, adekvataus situacijos įvertinimo. Vardan bendro saugumo visi turime stengtis kelyje būti maksimaliai sąmoningi, kultūringi ir pagarbūs. Tai yra patikimiausias ir geriausias būdas padidinti bendrąjį eismo saugumą“, - įsitikinęs A. Žiukelis.

Pėsčiųjų elgsenos stebėjimo eksperimentas vykdytas rugsėjo mėn. pabaigoje, Žalgirio g. – Kalvarijų g. sankryžoje Vilniuje, Savanorių pr. – K. Petrausko g. – Utenos g. sankryžoje Kaune ir Taikos pr. – Agluonos g. – Kauno g. sankryžoje Klaipėdoje. Pėsčiųjų elgsena buvo stebima darbo dienomis, po 2 val. rytiniu ir vakariniu laiku. Eksperimento metu nebuvo fiksuojami ar įrašinėjami jokie asmens duomenys, o priskyrimas amžiaus grupei atliktas vizualiniu įvertinimu.