Perspėja dėl patirtų traumų slidžiuoju laikotarpiu: kur kreiptis pagalbos?

Slidžiuoju laikotarpiu tūkstančiai gyventojų patiria įvairias traumas – rankų, kojų lūžių, galvos sutrenkimų. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) statistika rodo, kad praėjusią žiemą susižeidė daugiau nei 3 tūkstančiai gyventojų. Nors ši žiema vos tik spėjo įpusėti – įvairias traumas patyrė jau beveik 2 tūkstančiai asmenų. Jų gydymui apmokėti jau prireikė kiek daugiau nei 400 tūkst. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. VLK atstovai ragina būti atsargiems ir drausmingiems, o paslydus ir susižeidus, pagalbos kreiptis į poliklinikas, esant sunkiam susižalojimui – į ligoninės medikus.

Praeitą žiemą už paslydusių pacientų gydymą ligonių kasos gydymo įstaigoms sumokėjo kiek daugiau nei 700 tūkst. eurų. Net 600 asmenų dėl patirtų traumų slidžiuoju laikotarpiu buvo paguldyti į ligonines, o 2 722 asmenys – po medikų apžiūros buvo gydomi ambulatoriškai. Spėjama, kad dalis pacientų į medikus apskritai net nesikreipė.

VLK specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad esant permainingiems orams, plikledžiui, vaikščioti pasidaro itin sunku, todėl kai kam neatsargus vaikštinėjimas apledėjusiais šaligatviais, kiemais, baigiasi galvos sutrenkimu, raiščių patempimu, sąnarių išnirimu ar net kaulų lūžiais. Ypač daug nemalonumų žiema sukelia vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems didesnė kaulų lūžių rizika.

„Jei jau nutiko taip, kad susižeidėte, būtina įvertinti situaciją ir žinoti, kur kreiptis medicinos pagalbos. Jei trauma nesudėtinga – tuomet į savo polikliniką. Jei patirta trauma kelia grėsmę gyvybei – į ligoninės medikus", – sako VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajev.

Visos šalies poliklinikos bei šeimos sveikatos centrai privalo užtikrinti prie jų prisirašiusiems pacientams nepertraukiamą (visą parą – tiek darbo, tiek šventinėmis dienomis) šeimos medicinos paslaugų teikimą bei apie tai pacientus informuoti. Ši informacija privalo būti skelbiama ir gydymo įstaigų skelbimų lentose, jų interneto svetainėse. Be to, pacientai apie tai kviečiami pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar įstaigų registratūros darbuotojų. Tiesa, vienos įstaigos šias paslaugas nepertraukiamai (ir naktį) teikia pačios, o kai kurios dėl šių paslaugų teikimo yra sudariusios sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Tad, jei trauma nesudėtinga, pacientams neverta iš karto kviestis greitąją medicinos pagalbą ar skubėti į ligoninę – reikia kreiptis į tuo metu veikiančią polikliniką. Visą parą veikiančių poliklinikų sąrašą galima rasti čia: https://goo.gl/y8jxbu.

Esant sunkiai sveikatos būklei reikia skambinti Bendrojo pagalbos centro skubios pagalbos telefono numeriu 112 ar greitosios pagalbos telefono numeriu 033. Prieš kviečiant greitąją medicinos pagalbą, itin svarbu įvertinti situaciją ir kreiptis tik tuomet, kai iš tikrųjų ta pagalba yra reikalinga, pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, stipriai susižeidus, žmogui praradus sąmonę ir pan. „Reikia suprasti, kad greitoji pagalba būtina, esant sunkiai sveikatos būklei, o kitais atvejais – pirmiausiai reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją" – sakė VLK atstovas R. Zagrebajev.

Visgi dalies traumų galima išvengti. Tad specialistai ragina atkreipti dėmesį į raginimus ir būti atsargiems: esant lauke plikledžiui geriau likti namuose, neskubėti, avėti batus žema pakulne bei neslidžiu padu. Be to, eismo sąlygoms tapus sudėtingoms, padaugėja eismo įvykių, kai sužalojama vis daugiau pėsčiųjų, avarijose nukenčia ir patys vairuotojai. Žiemą vairuotojai taip pat raginami būti budresni, atkreipti dėmesį į besikeičiančias eismo sąlygas, transporto priemonių būklę, o pėstieji – nepamiršti atšvaitų, būti drausmingais.

VLK primena, kad kiekviena gydymo įstaiga – poliklinika ir ligoninė – pagal kompetenciją tiek apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, tiek neapsidraudusiems, privalo užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą.