Pernai teismuose išnagrinėta penktadaliu daugiau administracinių nusižengimų

Lietuvos teismuose 2024 metais išnagrinėta penktadaliu daugiau administracinių nusižengimų, šios kategorijos bylų skaičius apylinkių teismuose augo labiausiai.

Tuo metu baudžiamųjų bylų išnagrinėta šiek tiek mažiau negu užpernai, rodo penktadienį Nacionalinės teismų administracijos paviešinta veiklos ataskaita.

Jos duomenimis, apylinkių, pirmos instancijos apygardų ir Regionų administraciniame teismuose praėjusiais metais buvo gauta 193 tūkst. 215 ir išnagrinėta 191 tūkst. 417 bylų. Užpernai teismai gavo ir išnagrinėjo šiek tiek mažiau bylų – atitinkamai 189 tūkst. 922 ir 190 tūkst. 789.

Išnagrinėtų administracinių nusižengimų bylų skaičius apylinkių teismuose, lyginant su 2023-aisiais, padidėjo 20 proc. ir siekė apie 6,3 tūkst. Apie tūkstančiu padaugėjo administracinių nusižengimų bylų, susijusių su transportu ir kelių ūkiu.

Šiek tiek daugiau nagrinėta administracinių nusižengimų, susijusių su aplinkos ir paveldo apsauga, gamtos išteklių naudojimu, prekyba ir finansų sistema, bet mažiau nagrinėta bylų, susijusių su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir interesais, valdymo tvarka.

Tuo metu baudžiamųjų bylų pernai išnagrinėta 15 tūkst. 237 arba 1 proc. mažiau, nors jų gauta 1,4 proc. daugiau – 15 tūkst. 472.

Teismai baudžiamųjų bylų skaičiaus didėjimą sieja su registruotų nusikalstamų veikų augimu – pernai ir užpernai nusikaltimų užregistruota 4 proc. daugiau negu 2022-aisiais.

Tarp baudžiamųjų bylų praėjusiais metais apie 530 – iki 3,7 tūkst. – padaugėjo nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, kaip vagystės, taip pat apie 460, iki 2,3 tūkst., daugėjo disponavimo narkotikais bylų.

Daugiausia praėjusiais metais teismai išnagrinėjo civilinių bylų – 155 tūkst. 61, tai yra 5 proc. daugiau negu užpernai, o administracinių bylų sumažėjo apie 34 proc., iki 14 tūkst. 738.

Pasak ataskaitos, žymų administracinių bylų mažėjimą galėjo lemti 2023-iųjų sausį įsigalioję Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, nebenumatantys galimybės dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo kreiptis į Regionų administracinį teismą, tokie ginčai perduoti spręsti ne teismo tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

Labiausiai – 38 dienomis – sutrumpėjo apeliacinės instancijos administracinių bylų nagrinėjimo trukmė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, tačiau 43 dienomis pailgėjo baudžiamųjų bylų nagrinėjimo trukmė Lietuvos apeliaciniame teisme.

Dažniausiai teismai praėjusiais metais asmenims skyrė baudas – 4 tūkst. 358, taip pat skirta apie 3,7 tūkst. areštų, 3 tūkst. laisvės apribojimų, 2,9 tūkst. laisvės atėmimų ir 521 viešųjų darbų bausmė.

Kaip pažymi Lietuvos teismai, jų sprendimų kokybė pernai išliko aukšta, nes tik 1,4 proc. sprendimų buvo pakeisti ar panaikinti.

Mažėjo išlaikiusių egzaminą, stebimas personalo senėjimas

Nacionalinės teismų administracijos pranešime Teisėjų tarybos pirmininkė Danguolė Bublienė pabrėžė, kad praėjusiais metais daugiau asmenų norėjo laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, tačiau susirūpinimą kelia tai, kad jį išlaiko tik nedidelė dalis.

2024-aisiais iš 84 asmenų egzaminą išlaikė 15 arba apie 18 proc., kai 2023 metais išlaikiusiųjų dalis sieke 34 procentus.

Anot D. Bublienės, tai rodo poreikį sutelkti didesnį dėmesį į teisėjo profesijos patrauklumą skatinančias priemones.

Pernai darbą pradėjo 32 nauji teisėjai, anksčiau dažniausiai dirbę teisėjų padėjėjais. Iš viso 2024-ųjų pabaigoje Lietuvos teismuose dirbo 714 teisėjų.

„Džiugu, kad paskyrėme daugiau teisėjų nei atleidome, vis dėlto turim atkreipti dėmesį, kad šiek tiek padaugėjo teisėjų, kuriems yra virš 60 metų, tai reiškia, kad penkerių metų laikotarpiu teisėjų paskyrimo klausimas išliks labai aktualus“, – cituojama Teisėjų tarybos pirmininkė.

D. Bublienė taip pat akcentavo kasmet didėjantį teisminės mediacijos procesų skaičių – praėjusiais metais baigta 819 procesų, kurių 48 proc. buvo sudarytos taikos sutartys.

Remiantis veiklos ataskaita, 2024 metais teismų biudžetas siekė 117,7 mln. eurų, iš jų 107,9 mln. eurų buvo skirta darbo užmokesčiui. Praėjusius metus teismai baigė su 1,8 mln. eurų skola, kurios didžiąją dalį sudarė įsiskolinimas atlyginimui.

Pasak Lietuvos teismų, pernai skirti „kuklūs papildomi asignavimai teisėjų padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių ir teismo psichologų pareiginės algos koeficientams didinti atlyginimų problemos neišsprendė“, todėl siekis gerinti sąlygas visoms darbuotojų grupėms išlieka vienu sistemos prioritetų.

Strategijoje – didesnis finansavimas, dalies funkcijų atsisakymas

Teisėjų taryba penktadienį taip pat patvirtino 2025–2028 metų strategines veiklos kryptis ir jų įgyvendinimo planą.

Teismų finansavimo stabilumui ir nepriklausomumui užtikrinti numatoma parengti objektyviais kriterijais pagrįsto teismų sistemos finansavimo modelį, siekti didesnio finansavimo, atitinkančio teismų poreikius, atnaujinti biudžeto asignavimų skirstymo kriterijus, stiprinti dialogą su strateginiais partneriais.

Kaip skelbia Teismų administracija, taip pat ketinama siekti Teisėjų tarybai teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų, Seimo nutarimų, kitų parlamento teisės aktų, prezidento dekretų ir Vyriausybės nutarimų atitikties Konstitucijai.

Be to, siekiant efektyvinti teismų darbą planuojama peržiūrėti teisėjams tenkančias neprocesines funkcijas ir jų atsisakyti, tobulinti teisėjų darbo krūvio modelį, užtikrinant racionalų bylų paskirstymą.

„Siekiant šiuolaikinių standartų svarbu parengti informacinių technologijų ir dirbtinio intelekto diegimo strategiją, kuri leistų skaitmenizuoti procesus ir didinti teismų veiklos efektyvumą. Planuose ir mediacijos instituto baudžiamosiose bylose sukūrimas bei teismo mediatorių veiklos sąlygų gerinimas“, – pažymima pranešime.

Taip pat bus siekiama įgyvendinti papildomas apsaugos priemones Lietuvos teismuose.

D. Bublienė pažymėjo, kad šios strateginės veiklos kryptys tiesiogiai susijusios su ilgalaike Lietuvos teismų vystymosi vizija 2023–2033 metams, o pernai spalį išrinkta Teisėjų taryba savo veiklos laikotarpiu sieks dirbti šioje vizijoje numatytomis kryptimis.