Pernai dėl prekybos žmonėmis pradėta 13 ikiteisminių tyrimų, dažniau išnaudojami lietuviai

Lietuva

Prekyba žmonėmis. Freepik.com nuotr.

Greta ZulonaitėŠaltinis: BNS

Pernai dėl prekybos žmonėmis pradėta 13 naujų ikiteisminių tyrimų, daugiausia išnaudojamų asmenų – iš Lietuvos, tačiau ne visos šalies savivaldybės turi galimybių suteikti jiems pagalbą, rodo apžvalga.

Vidaus reikalų ministerijos parengtoje 2023-iųjų kovos su prekyba žmonėmis situacijos Lietuvoje apžvalgoje nurodoma, kad septyniuose ikiteisminiuose tyrimuose prekyba žmonėmis vyko šalies viduje. Keturiuose vykdomuose tyrimuose Lietuvos piliečiai išnaudoti užsienio valstybėse: Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Belgijoje ir Vokietijoje.

Anot dokumento, praėjusių metų tyrimuose nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis pripažinti 15 asmenų: trys moterys ir 12 vyrų. Dvi moterys buvo Venesuelos pilietės, dar viena – ukrainietė. Dešimt vyrų – Lietuvos piliečiai, taip pat po vieną Kirgizijos ir Uzbekijos pilietį.

Tuo metu atlikto savivaldybių tyrimo rezultatai rodo, kad ne visos savivaldybės pasirengusios suteikti pagalbą nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis asmenims, neturi tam skirtų apgyvendinimo vietų, ne visos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė komentare BNS nurodė šiuo metu stebinti netolygų, nekoordinuotą kovos su prekyba žmonėmis valdymą, taip pat menką pokytį savivaldybėse.

Vis dėlto Lietuvos atkirtį prekeiviams žmonėmis ji įvertino kaip pakankamai stiprų, tačiau dar smarkiai politizuotą.

Dalis savivaldybių neteikia reikalingos pagalbos nukentėjusiems

Dokumente nurodoma, kad 27 savivaldybės turi galimybę apgyvendinti nukentėjusius nuo prekybos žmonėmis asmenis, o likusios 13 savivaldybių tokios galimybės neturi.

Pasak dokumento, kovos su prekyba žmonėmis priemonių nevykdė aštuonios savivaldybės: Alytaus rajono, Pagėgių, Elektrėnų, Pakruojo, Pasvalio rajono, Neringos, Kretingos rajono bei Rokiškio.

Kaip nurodoma apžvalgoje, pagrindinė priežastis, kodėl savivaldybės nevykdo kovos su prekyba žmonėmis veiksmų, išlieka įsitikinimas, jog prevencinės priemonės nereikalingos, nes prekybos žmonėmis atvejų nenustatyta.

„Pastebėtina, kad prevencinės priemonės ir veiksmai pradedamos įgyvendinti tik tada, kai savivaldybėje inicijuojamas ikiteisminis tyrimas“, – rašoma dokumente.

Apibendrindama situaciją savivaldybėse K. Mišinienė teigė, kad pokyčių jose mažai.

„Tose vietose sukurtos komisijos, grupės paprastai remiasi tik entuziastų darbu, formaliai daugumoje savivaldybių iki šiol nėra aišku, ką čia reikėtų veikti, kodėl jie be atlygio turi rinktis ir iš viso, kur tos aukos, „įteisinkime prostituciją ir visiems nuo to bus tik geriau“. Kartą per metus komisijų sekretorės smarkiai atgyja, nes reikia surinkti duomenis ir pasiųsti juos VRM“, – rašė KOPŽI vadovė.

Įtarimai pateikti 20 asmenų

Apžvalgoje nurodoma, kad aštuoni pernai tyrimuose nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis pripažinti asmenys priklausė 21–30 metų grupei, keturi – 31–40 metų grupei, du – 18–20 metų grupei, o vienas buvo vyresnis nei 41-erių.

Pasak apžvalgos, pagrindinės priežastys, kodėl šie asmenys nukentėjo nuo prekybos žmonėmis buvo pažeidžiamumas, pavyzdžiui, kalbos nemokėjimas, taip pat apgaulė.

Anot dokumento, pernai Lietuvoje iš viso vykdyti 26 ikiteisminiai tyrimai dėl vidaus ir tarptautinės prekybos žmonėmis, pradėti nuo 2015 iki 2023-iųjų.

2023 metų ikiteisminiuose tyrimuose įtarimai pateikti 20 asmenų dėl prekybos žmonėmis, išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms bei vaiko pirkimo ar pardavimo.

Pernai pirmosios instancijos teismuose išnagrinėtos penkios baudžiamosios bylos ir nuteisti 23 asmenys (dvi moterys ir 21 vyras), visi jie – Lietuvos piliečiai.

Didžiausias – 54 – vykdomų ikiteisminių tyrimų skaičius buvo 2018 metais, o mažiausias – 2021 metais, jų buvo 17.

Prekybos žmonėmis ikiteisminių tyrimų mažėjimas siejamas su bendru registruojamų baudžiamųjų nusižengimų bei nusikaltimų mažėjimu.

Mato netolygų kovos su prekyba žmonėmis valdymą

Pernai 280 asmenų (158 vyrams ir 122 moterims), kurie nukentėjo ar galėjo nukentėti nuo prekybos žmonėmis, organizuota kompleksinė socialinė pagalba. Suteikta pagalbos 45 asmenimis daugiau nei 2022 metais.

„Siekiant numatyti institucijų atsakomybės sritis kovos su prekyba žmonėmis klausimais, užtikrinti stabilų priemonių bei veiksmų įgyvendinimą ir finansavimą, svarstytinas Prekybos žmonėmis įstatymo inicijavimas“, – nurodoma apžvalgoje.

K. Mišinienės teigimu, kol kas sunku vertinti šį siūlymą – neaišku, koks būtų jo turinys ir įstatymo tikslas.

Ji pridūrė šiuo metu stebinti netolygų, nekoordinuotą kovos su prekyba žmonėmis valdymą.

„Pavyzdžiui, teisėsauga, atsigręžusi į pagalbą teikiančias organizacijas, klausia, tai kur tos aukos, kodėl neatvedate jų mums, o štai SADM (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – BNS) priima toms pačioms organizacijoms privalomą vykdyti nuostatą, jog tik tam tikra grupė nukentėjusiųjų gali gauti pilną pagalbą – saugų prieglobstį, maitinimą ir pan.“, – teigė K. Mišinienė.

Anot jos, nuo išnaudojimo nukentėjusiam ir pagalbos prašančiam asmeniui KOPŽI „daugių daugiausiai gali duoti tualetinio popieriaus ritinį ar paracetamolio tabletę“.

„Tik gavusi iš teisėsaugos nukentėjusiojo statusą ši auka gali pretenduoti į ką nors daugiau. Tačiau nuo grįžimo akimirkos iki šio statuso gavimo praeina ne vienas mėnuo – vykdomos apklausos, renkami, tikrinami duomenys. O kitas taip ir lieka liudininku, tačiau tai nereiškia, kad nepatyrė išnaudojimo kančių“, – rašė K. Mišinienė.

Pasigenda dėmesio migrantams

K. Mišinienės nuomone, apžvalgoje menkai atsispindi vis aiškiau pagalbos tarnybų matomas migrantų iš trečiųjų šalių išnaudojimas.

„Beveik nėra šansų, kad atvykę iš Centrinės Azijos šalių vairuotojai, statybininkai, kitų profesijų atstovai ir patekę Lietuvoje į darbinę vergovę, gaus čia humanitarinę, teisinę pagalbą, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – tvirtino centro vadovė.

„Šiandien dar prioritetas yra išsiųsti šiuos ieškančius teisingumo žmones atgal, kas yra labai paranku vietos „vergvaldžiams“ – šie ieško įsivežti naujas aukas“, – rašė ji.

K. Mišinienė taip pat teigė mananti, kad Lietuvoje egzistuojanti moterų ir vyrų prostitucija nematoma kaip galima prekyba žmonėmis.

„Teisėsaugai vis laukiant „kada aukos prabils“, galiu užtikrintai pasakyti – kol nesukūrėme saugių išėjimo iš prostitucijos galimybių, adekvataus, nežeminančio pagalbos paketo, kol „kekšių filmavimas“ bus pateikiamas oficialiuose policijos saituose kaip kova su prekyba žmonėmis, tol matysime apgailėtiną statistiką kasmetinėse apžvalgose“, – rašė centro vadovė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt