Permainingi orai kelia grėsmę automobilio korozijai – kaip jį apsaugoti?

Permaininga žiema šiemet vairuotojams žarsto išbandymus – per keletą valandų kelio danga pasidengia sniegu, ledu, o nemalonias situacijas sukelia užpustyti automobiliai ar keliai. Tačiau vienas įkyriausių žiemos rūpesčių – išaugusi grėsmė automobilio korozijai. Ji atsiranda metalui kontaktuojant su aplinka – drėgme, oru, bei šalčio ir šilumos šuoliais, kurių šiuo metu netrūksta. Tačiau koroziją galima sustabdyti bei užkirsti jai kelią tinkamai ir laiku pasirūpinant automobiliu.

Korozijos prevencijai automobilių kėbulai paprastai padengiami net keletu viršutinių sluoksnių ­– dažais, laku ir kitomis apsauginėmis dangomis. Jeigu šie sluoksniai neturi mechaninių pažeidimų, idealiame klimate korozija neturi galimybių atsirasti. Tačiau transporto priemones eksploatuojant lietuviškomis oro sąlygomis ši rizika išauga.

„Žiemos metu ledui ir sniegui tirpdyti ant kelio dangų yra naudojami druskos ir smėlio mišiniai, bei kiti agresyvūs elementai, keliuose atsiranda atsipalaidavusių dangos gabaliukų, kurie esant sąlyčiui su automobilio kėbulu, gali mechaniškai pažeisti jo apsauginius sluoksnius“, – sako automobilių švaros centrų tinklo „Švaros broliai“ vadovas Algirdas Plečkaitis.

Pagrindinės korozijos atsiradimo priežastys

Klimato ar temperatūros pokyčiai, tokie kaip reguliarus lietaus, šlapdriba ar sniegas, sudaro palankias sąlygas atsirasti drėgmei ir oksiduotis su automobilio metalais, o druska ir jos mišiniai pagreitina korozijos procesą.

„Prie automobilio kėbulo prilimpa dideli kiekiai sniego su druskomis, kurios nusėda ant paviršių, patenka į mechaninius kėbulo pažeidimus, ertmes tarp automobilių dalių, o pro apsaugas ir į vidinius automobilio sluoksnius. Čia užsistovėjęs sniego mišinys su druska sukelia didelę riziką dalims rūdyti.

Tačiau tokios sankaupos pavojingiausios tuomet, kai po eksploatavimo dienos metu automobilis nakčiai paliekamas požeminėje aikštelėje ar garaže. Priešingai nei mano daugelis, žiemos metu, kai ant kėbulo ir vidinėse dalyse yra sniego su druskomis, automobilį laikant teigiamoje temperatūroje šis mišinys tirpsta ir suaktyvėja, tad metalines dalis gali pažeisti kur kas greičiau negu neigiamoje temperatūroje,“ – tikina ekspertas.

Prie korozijos taip pat gali prisidėti transporto priemonės amžius, medžiagos ir net vairavimo ypatumai. Senesni automobiliai anksčiau buvo gaminami be kai kurių apsauginių dangų, o laikui bėgant šie sluoksniai dėvisi ir plonėja. Taip pat dažnai nuvažiuojant ilgus atstumus ar važinėjant bekele priešais važiuojantis automobilis gali pakelti asfalto gabaliukus, žvyrą, akmenukus, juos išmesti ir mechaniškai pažeisti automobilio kėbulo dangą. Taip drėgmei priartėjus prie gryno metalo konstrukcijų jos ima rūdyti.

Efektyviausios korozijos prevencijos priemonės

Korozijos galima išvengti reguliariai plaunant tiek automobilio kėbulą, tiek jo apačią – tai itin svarbu žiemos metu siekiant išvengti druskos sankaupų. O transporto priemonę laikant požeminėje aikštelėje ar garaže, svarbu įsitikinti, kad į patalpą automobilis patektų kuo švaresnis, sausesnis ir neturėtų užsilikusių sniego, druskos ar kitų reagentų mišinių.

„Svarbu ne tik nuplauti automobilį, bet ir jį nusausinti, kad visose ertmėse liktų kuo mažiau drėgmės. Tačiau vienas paprasčiausių korozijos prevencijos būdų yra reguliarus automobilio patikrinimas. Tai galima padaryti net patiems atkreipiant dėmesį į korozijai jautriausias vietas, o tiems, kurie nori dar efektyvesnės apsaugos, verta apsvarstyti ir specialias antikorozines dangas“, – pataria A. Plečkaitis.

Dažniausiai koroziją galima aptikti atidžiai apžiūrint daugiausia kontakto su aplinka turinčias automobilio vietas:

1. Kėbulą – patikrinkite ar nepažeistas automobilio lako ar dažų sluoksnis, bet koks išorinis dažų pūslėtumas yra ankstyvas rūdžių požymis.
2. Duris – ši automobilio dalis nuolat kontaktuoja su drėgme, todėl svarbu apžiūrėti tiek vidines, tiek išorines konstrukcijas.
3. Slenksčius po automobilio durimis – juos reiktų apžiūrėti ir iš apačios, nes ten paprastai prilimpa sniegas ir gali kauptis drėgmė.
4. Ratų arkas – šie virš padangų esantys išlenkimai linkę rūdyti, ypač senesniuose automobiliuose, kurie paprastai neturi arkų įdėklų.
5. Visą apatinę automobilio apsaugą – ji apsaugo pagrindines vidines automobilio konstrukcijas, tad svarbu įsitikinti ar eksploatuojant automobilį nėra nulūžusių šios apsaugos vietų, kurias reikėtų nedelsiant sutvarkyti, norint išvengti korozijos patekimo į transporto priemonės svarbias dalis.
6. Bagažinės grindis – būtinai pakelkite kilimėlį ir patikrinkite, ar nėra rūdžių požymių.

Anot specialisto, korozija gali atsirasti bet kurioje automobilio kėbulo vietoje. Rūdys dažniausiai būna paviršinės ir jei jų netvarkysime, neretai jos prasiskverbia kiaurai, tad reguliarus patikrinimas gali padėti greitai ir efektyviai užkirsti kelią korozijos plitimui.