Pergalė Europos teisme kelia naujų klausimų: absurdiški reikalavimai panaikinti, o kas atlygins žalą?

Lietuva

Lietuvos vilkikai, vykdantys pervežimus Vakarų Europoje, turėjo kas 8 savaites grįžti į Lietuvą, net neturėdami krovinių ar techninės patikros poreikio, ir buvo baudžiami, jei to nedarydavo / Alfa.lt

Arvydas JockusŠaltinis: ALFA

322625

Panaikinus prievolę vilkikams iš Vakarų Europos kas aštuonias savaites grįžti Lietuvą lieka neatsakytų klausimų: ar bus panaikintos baudos ir kodėl vairuotojams toliau taikomi nesuprantami ribojimai?

Panaikinus prievolę vilkikams iš Vakarų Europos kas aštuonias savaites grįžti Lietuvą lieka neatsakytų klausimų: ar bus panaikintos baudos ir kodėl vairuotojams toliau taikomi nesuprantami ribojimai?

Istorinė pergalę Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT) pasiekę Lietuvos vežėjai įsitikinę, kad ketverius metus galioję absurdiški reikalavimai buvo naudingi vien ES senbuvėms, siekusioms apsaugoti nacionalines rinkas nuo konkurencijos tokių šalių kaip Lietuva.

Tačiau ir po teismo sprendimo, kuris taikomas ir į praeitį, kai kurios Vakarų valstybės toliau taiko sankcijas vežėjams iš Bendrijos periferijos bei reikalauja, kad vairuotojai kas keturias savaites grįžtų namo pailsėti.

Istorinė pergalė

Po ketverius metus trukusio nagrinėjimo Lietuva laimėjo ginčą prieš Europos Parlamentą ir Tarybą dėl vežėjų veiklos organizavimo ES.

ESTT priėmė sprendimą Lietuvos inicijuotoje Mobilumo paketo byloje – pritarė generalinio advokato išvadai ir panaikino nuostatą, reikalavusią, kad vilkikai kas 8 savaites privalomai grįžtų į kilmės šalį.

Ši nuostata nuo šiol negali būti taikoma – Lietuvos vežėjai toliau savo veiką gali vykdyti be šios neproporcingos ir brangiai kainuojančios prievolės.

Dėl šios diskriminacinės prievolės vien 2023 m. sukūrė iki 1,9 mln. papildomų kelionių, per kurias vilkikai papildomai nuvažiavo iki 2,5 mlrd. kilometrų ir išmetė į atmosferą 2,9 mln. papildomų CO2.

Skaičiuojama, kad Lietuvos vežėjams vilkiko grąžinimo reikalavimo įgyvendinimas per metus kainavo 620 mln. eurų.

Tai pirmoji byla, kurioje Lietuva ginčijo Europos Parlamento ir Tarybos priimtus reglamentus ir direktyvas, ir viena didžiausių bylų dėl ES teisės aktų panaikinimo visoje ESTT praktikoje.

Šalies teisininkai ESTT sprendimą vertina kaip istorinį, nes ketverius metus trukęs bylinėjimasis parodė, kad tiek Lietuva, tiek ir kitos periferijoje esančios valstybės gali sėkmingai apginti savo interesus nuo didžiųjų ES valstybių inicijuotų taisyklių.

Lietuvos Vyriausybei šioje byloje atstovavo jungtinė Teisingumo ministerijos ir advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ atstovų komanda.

Akivaizdi žala

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas, bendrovės „Autopaslauga“ savininkas ir vadovas Romas Austinskas mano, kad Mobilumo paketo reikalavimai buvo pertekliniai ir nekūrė vertės.

Verslininkas neneigė, kad vilkikai kas aštuonias savaites į Lietuvą grįždavo tik „dėl paukščiuko“ ir kitą dieną vėl išvykdavo atgal. „Niekas nedraudė išvažiuoti“, – pastebėjo jis.

Ši praktika esą geriausiai įrodo, kad Mobilumo paketo reikalavimas pervežimus Vakarų Europoje vykdantiems vilkikams buvo neracionalus, o grynai protekcionistinis.

„Tai buvo visiškai ydinga, grynai protekcionistinė praktika, naudinga senosioms Vakarų valstybėms. Mūsų periferinių valstybių vežėjams, kai nėra krovinių, kai karas, kai geopolitinė situacija įtempta ir ekonomika susitraukusi, tas vilkikų grąžinimas (dažnai be krovinio – red.) buvo visiškai nereikalingas, tik didinantis CO2 kiekį“, – Alfa.lt teigė R. Austinskas.

Romas Austinskas: tai buvo visiškai ydinga, grynai protekcionistinė praktika, naudinga „senosioms Vakarų valstybėms / Martynas Ambrazas/ELTA

Dalis vežėjų dėl reikalavimų nevykdymo mokėjo baudas, tačiau LPK viceprezidentas nėra tikras, ar jie bandys prisiteisti kompensaciją. „Visų pirma, turi atsirasti ieškovai. Reikia skaičiuoti, kokios buvo realios baudos (sumokėtos – red.). Kaip aš parašysiu ieškinį nesumokėjęs baudos?“ – svarstė pašnekovas.

Lietuvos vežėjai esą dar aiškinsis, ar yra teisinis pagrindas kelti tokias bylas dėl kompensacijų.

Advokatų kontora „Ellex Valiunas“ teigia, kad vežėjams, kurie būtų gavę kokių nors nuobaudų už vilkikų negrąžinimą kitose valstybėse narėse, ESTT sprendimas sudarys pagrindą tokias vežėjų atžvilgiu priimtas sankcijas ginčyti.

Gali kreiptis dėl žalos atlyginimo

Kaip Alfa.lt aiškino Teisingumo ministerija, ESTT priėmė sprendimą panaikinti nuostatą, kad vilkikas turi būti grąžintas į savo veiklos centrą kas 8 savaites.

„Kadangi Teisingumo Teismas savo sprendime nenumatė sąlygų, kad negaliojančiu paskelbto akto padariniai liktų galioti, yra taikytina bendra taisyklė, kad panaikinta nuostata negalioja nuo jos priėmimo.

Verta pažymėti, kad panaikinta ES reglamento nuostata iki Teisingumo Teismo sprendimo paskelbimo buvo taikoma tiesiogiai, todėl valstybės narės neturėjo teisės nuo jos nukrypti.

Anaiptol, valstybės narės privalėjo užtikrinti veiksmingą šios nuostatos taikymą. Atsižvelgiant į tai, galima manyti, kad valstybės narės nėra atsakingos už įmonių patirtas išlaidas taikant įpareigojančią ES teisės normą.

Visgi, kiekvienas atvejis, kuomet sankcija buvo pritaikyta turėtų būti sprendžiamas atskirai, remiantis kiekvienos ES valstybės narės, kuri pritaikė sankciją, teise ir atsižvelgiant į tų valstybių procesines taisykles. Dėl to vienareikšmiškai atsakyti į klausimą apie kompensacijas įmonėms yra sudėtinga“, – teigiama redakcijai atsiųstame Teisingumo ministerijos komentare.

Kartu ministerija teigia, kad įmonės, kurios mano, kad ES institucijos pažeidė jų teises, turi galimybę kreiptis dėl žalos atlyginimo.

„Tam, kad žala būtų priteista, įmonė turi įrodyti, kad ją patyrė dėl neteisėtų ES institucijos veiksmų ir yra priežastinis ryšys tarp patirtos žalos ir neteisėtų veiksmų.

Tokias bylas, kaip pirmoji instancija, sprendžia ES Bendrasis Teismas (ESBT). Tačiau vertintini galimą ESBT praktiką ar tikėtinų atvejų baigtį, būtų anksti, kol tokie atvejai teismo nepasiekė“, – teigė ministerija.

„Visos sankcijos neteisėtos“

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas vertina, ESTT nutartis yra be galo svarbi ir gera Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui.

„Kadangi ESTT sprendimai galioja ne tik į ateitį, tačiau ir į praeitį, tai reiškia, kad ši nuostata nebegali būti taikoma nuo jos įsigaliojimo datos.

Kadangi ši nuostata įsigaliojo nuo 2022 m. vasario 21 d., yra laikoma, kad visą šį laiką (ir skaičiuojant į ateitį nuo spalio 4 d. paskelbto sprendimo) minėta nuostata negalėjo būti taikoma.

Tai reiškia, kad nei Lietuvos, nei kitų valstybių narių institucijos nebegali skirti jokių sankcijų remiantis šia nuostata nuo šiandienos (o anksčiau gautos sankcijos buvo iš esmės neteisėtos)“, – Alfa.lt teigė Z. Buivydas.

Zenonas Buivydas: teismo sprendimas reiškia, kad nei Lietuvos, nei kitų valstybių narių institucijos nebegali skirti jokių sankcijų,, o anksčiau gautos sankcijos buvo iš esmės neteisėtos / Linava

Jis pabrėžė, kad ESTT atsižvelgė į tai, kad įvedant ribojimus nebuvo atliktas aplinkos poveikio vertinimas. „Paprastai pasakius, viskas buvo atlikta „Buldozeriu“, – sakė Z. Buivydas.

Tačiau ar nuostolius patyrę vežėjai sieks prisiteisti kompensaciją dėl šių nepagrįstų išlaidų, „Linavos“ vadovas tvirtai atsakyti negalėjo.

„Viskas priklauso nuo pačių vežėjų. Kiekvieno patirtos sąnaudos skiriasi: vienų jos didesnės, kitų – mažesnės. Kalbant apie prisiteisimą, viskas priklausys nuo pačių vežėjų užgaidų.

Reikia atsiminti, kad bylinėjimasis teisme yra labai brangus malonumas, o galutinė baigtis gali skirtis nei būtų norima, ar planuota“, – pastebėjo jis.

Kita vertus, ir po teismo sprendimo, „Linavos“ vadovo nuomone, lieka neatsakytų klausimų.

„Reikia atsiminti, kad ESTT panaikino tik vieną Mobilumo paketo dalį, būtent dėl sunkvežimių sugrąžinimo kas 8 savaites.

Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad vilkiko grąžinimo reikalavimas panaikintas remiantis tik tuo, kad nebuvo atliktas poveikio vertinimas.

Kiti ieškinio pagrindai, kaip laisvas paslaugų judėjimas, ES bendros rinkos ir konkurencijos iškraipymas, ES narių diskriminacija yra atmesti kaip nepagrįsti“, – teigė Z. Buivydas.

Teisinė painiava

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas taip pat kreipė dėmesį į tesimo neatsakytus klausimus, dėl kurių kyla teisinė painiava ir konfliktai.

„Lieka neaiškumų dėl teisinio režimo taikymo vairuotojų grąžinimu, nors šie klausimai buvo pateikti teismui.

Dabar turime ginčus su kai kurių šalių kontrolės institucijomis, kurios reikalavimus traktuoja kitaip nei Europos Komisija“, – teigė P. Drižas

Vežėjai tikisi teismo išaiškinimo dėl komandiravimo taisyklių taikymo.

Aljanso vadovas paaiškino, kad iki šiol taikyta praktika, kad vilkikas kas 8, o vairuotojas kas 4 savaites „turi būti grąžinamas“ į registracijos arba gyvenamąją vietą.

„Vairuotojas iš komandiruotės turi grįžti į savo šalį 45 dienų „poilsio“. Bet kai ieškinys jau buvo teisme, Europos Komisija pateikė gaires, kuriomis nustatė, kad tai yra vairuotojo pasirinkimo laisvė. Kad vairuotojas gali pats pasirinkti, nori jis grįžti ar prasitęsti komandiruotę protingam laikotarpiui.

Mes irgi laikomės tokios pat nuomones. Bet atskirų šalių, pavyzdžiui, Belgijos, Prancūzijos, kontrolės institucijos traktuoja vairuotojų grąžinimą kas keturias savaites kaip privalomą pareigą ir jos nesilaikančioms įmonėms skiria baudas“, – Alfa.lt sakė P. Drižas.

Povilas Drižas: šalys, kurios nenorėjo įgyvendinti bendros rinkos principo, teisiniais barjerais siekė neįsileisti į savo nacionalinę rinką kitų ES šalių paslaugų teikėjų / Alfa.lt

Aljanso vadovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje transporto paslaugas vykdo 7 tūkst. įmonių, todėl nėra apibendrintų duomenų, ar visos jos laikėsi Mobilumo paketo reikalavimų, kiek jų buvo kontroliuojančių institucijų nubaustos ir sumokėjo baudų.

„Kiek aš žinau įmonių, jos laikėsi reikalavimų. Bet kitos mokėjo baudas, kai jų vilkikas negrįždavo laiku į savo šalį. Dabar turbūt bus inicijuojami teisiniai ginčai (dėl šių baudų – red.)“, – svarstė P. Drižas.

Jis mano, kad po ESTT nutarimo tam yra teisinis pagrindas, bet konkrečios įmonės esą pačios spręs, ar tokius ieškinius kelti.

Priešinosi bendrai rinkai

P. Drižas pastebėjimu, vieša paslaptis, kas buvo naudingas buvęs teisinis reguliavimas.

„Tai tos šalys, kurios nenorėjo įgyvendinti bendros rinkos principo, kurios nenorėjo sutikti, kad kelių transporto rinka yra bendra, kaip ir kitų ES ūkio šakų.

Todėl jos teisiniais barjerais siekė neįsileisti į savo nacionalinę rinką kitų ES šalių paslaugų teikėjų. Tai visiems buvo aišku nuo pradžių.

Bet teismas pasakė, kad ne. Kad yra viena rinka ir joje visi yra laisvi veikti ir teikti savo paslaugas.

Teismo pagrindinis argumentas buvo, kad Europos Komisija neatliko poveikio vieningai rinkai vertinimo, t. y. netyrė, kaip tokie reikalavimai gali paveikti rinką. Neatsakė į šiuos klausimus.

CO2 išmetimai irgi svarbūs, bet manau, kad vieningos rinkos klausimas teismui buvo svarbiausias, pagrindinis argumentas“, – mano P. Drižas.

Absurdiški reikalavimai

Alfa.lt primena, kad 2020 m. priimtas ES taisyklių rinkinys, vadinamasis Mobilumo paketas, skirtas reguliuoti kelių transporto sektorių.

Kai kurios nuostatos, tarp jų ir vilkikų grąžinimo reikalavimas, sukėlė daug prieštaravimų periferinėse ES valstybėse, kaip Lietuva, Malta, Lenkija, Kipras, Bulgarija, Rumunija ir Vengrija, kadangi šios taisyklės joms kėlė neproporcingus iššūkius.

Visos šios valstybės pareiškė ieškinius prieš Europos Parlamentą ir Tarybą.

Pagal Mobilumo paketo grąžinimo nuostatą vilkikai, vykdantys tarptautinius vežimus, turėjo kas 8 savaites grįžti į savo kilmės šalį.

„Nors ši nuostata oficialiai buvo įvardinta kaip skirta kovoti su vadinamųjų „pašto dėžučių“ įmonių praktika, ji ypač apsunkino periferinių valstybių vežėjus, kuriems dėl didelių atstumų tokios kelionės buvo brangios ir neracionalios.

Vilkikai, vykdantys pervežimus Vakarų Europoje, turėjo kas 8 savaites grįžti į Lietuvą, net neturėdami krovinių ar techninės patikros poreikio. Kadangi taisyklė neįtvirtino jokio „atšalimo“ laikotarpio, t. y. kiek laiko vilkikas privalėjo išbūti Lietuvoje, praktikoje vilkikai net iš karto ar kitą dieną galėjo vėl išvykti į užsienį.

Šios kelionės be jokio praktinio poreikio neproporcingai didino sąnaudas ir prieštaravo ES aplinkosaugos tikslams“, – sakė advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji partnerė Agnė Kisieliauskaitė.

Apribojo konkurenciją

Lietuva ESTT ieškinį pateikė dar 2020 m., argumentuodama, kad grąžinimo reikalavimas buvo priimtas neatlikus poveikio vertinimo ir neatsižvelgus į tai, kad juo sukuriamos nelygios konkurencijos sąlygos periferinėms ES valstybėms narėms, kurių transporto įmonės dėl reikalavimo laikymosi patiria žymiai didesnes logistikos ir eksploatacijos sąnaudas, lyginant su ES centre esančiais vežėjais.

Ši nuostata, Lietuvos teigimu, ne tik pakenkė verslo aplinkai, bet ir prieštaravo fundamentaliam proporcingumo principui ir ES aplinkosaugos tikslams mažinti anglies dioksido emisijas bei sukurti efektyvią transporto sistemą. Lietuvos reikalavimus palaikė ir kitos valstybės, tarp jų Latvija ir Estija, nereiškusios savarankiškų ieškinių.

Advokatų nuomone, ESTT sprendimas ne tik palengvina verslo sąlygas Lietuvos ir kitų periferinių šalių vežėjams, bet ir prisideda prie ES siekio mažinti anglies dioksido emisijas transporto sektoriuje, užkirsdamas kelią nereikalingoms kelionėms.

Mobilumo paketo bylos nagrinėjimas ESTT truko ketverius metus, buvo pareikšta 14 ieškinių.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt