Per trejus metus Lietuvoje imigrantų iš Vidurio Azijos padaugėjo 14 kartų

Lietuva

Scanpix nuotr.

Dominykas BiržietisŠaltinis: BNS

Nuo 2021-ųjų imigrantų iš Vidurio Azijos padaugėjus 14 kartų, šis augimas kelia susirūpinimą dėl asmenų polinkio radikalizuotis, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis.

Jis LNK žiniose trečiadienį taip pat pažymėjo, kad departamentas nespėja patikrinti visų imigrantų.

„Iš Centrinės Azijos, iš tų kraštų nuo 2021 metų mes matome 14 kartų iškilusią imigracijos bangą“, – kalbėjo D. Jauniškis.

„Musulmoniška, iš Vidurio Azijos, imigrantų dalis kelia tam tikrą susirūpinimą, todėl, kad jie būna linkę radikalizuotis“, – pridūrė jis.

Pasak D. Jauniškio, departamentas „nebegali patempti“ ir negali patikrinti visų į Lietuvą atvykstančių migrantų, o tai kelia „labai didelių“ kontržvalgybinių ir teroristinių rizikų.

„Kol kas nematome, kad jie keltų pavojų, kuris gali atsitikti rytoj ar šiandien. Bet matome polinkį radikalizuotis, jie atvažiuoja su tam tikromis antisemitinėmis, antivakarietiškomis nuostatomis“, – žinioms sakė D. Jauniškis.

Jis taip pat nurodė, kad šiemet ir pernai VSD yra paskelbęs keturis asmenis, susijusius su terorizmu, kuriems departamentas rekomendavo neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ir neįleisti jų į šalį.

Migracijos departamento duomenimis, spalio 1-ąją Lietuvoje gyveno 10,6 tūkst. uzbekų, kai metų pradžioje šis skaičius siekė 8,2 tūkst., o prasidedant 2022-iesiems – 998. Uzbekistano piliečiai šiuo metu sudaro ketvirtą pagal dydį užsieniečių diasporą.

Penkti rikiuojasi tadžikai, jų šalyje per devynis mėnesius padaugėjo nuo 5,7 iki 7,2 tūkstančio.

Toliau gausiausia Lietuvoje išlieka ukrainiečių diaspora, kuriai priklauso 77,5 tūkst. asmenų. Antri – baltarusiai, kurių spalio 1-ąją šalyje gyveno 61,3 tūkst., treti – rusai, jų Migracijos departamentas skaičiuoja 15,3 tūkstančio.

Galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje iš viso turi beveik 222 tūkst. užsieniečių, šis skaičius nuo rugsėjo 1 dienos keliais šimtais sumažėjo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt