Per pusantro mėnesio sukčiai iš Vilniaus įmonės išviliojo 88,7 tūkstančio eurų

Vilnius
Freepik.com nuotr.
Ingrida Steniulienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Per pusantro mėnesio sukčiai iš Vilniaus įmonės išviliojo 88,7 tūkst. eurų, pranešė policija.

Ketvirtadienį į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi įmonės atstovas. Jis nurodė, kad nuo rugsėjo 30 iki lapkričio 11 dienos Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, nenustatyti asmenys, suklastojus banko sąskaitas, iš įmonės išviliojo 88 795 eurus.

Policija dėl sukčiavimo pradėjo ikiteisminį tyrimą.  

Nuo sukčių nukentėjo ir gyventojai – trečiadienį Trakų rajono, Lentvario seniūnijos, Valų kaimo gyventojai paskambino sukčiai. Jie prisistatė policijos bei banko darbuotojais ir iš 59 metų moters banko sąskaitos apgaule išviliojo 1,9 tūkst. eurų.

Nuo telefoninių sukčių nukentėjo ir 83 metų sostinės gyventoja. Prisistatę banko darbuotojais, iš Tuskulėnų gatvės gyventojos jie apgaule išviliojo 1,3 tūkst. eurų.

Pinigų neteko ir atsiųstą nuorodą paspaudusi vilnietė – Rasų rajone, Alkūnės gatvėje gyvenanti 51 metų moteris, paspaudusi per „WhatsApp“ programėlę gautą aktyvią nuorodą ir suvedusi elektroninės bankininkystės duomenis, savo sąskaitoje pasigedo 1,2 tūkst. eurų. 

Sukčiavimų daugėja

Daugiau nei kas trečias Lietuvos gyventojas pastebi finansinių sukčių veiklos suaktyvėjimą prieš šventes, trečdalis nerimauja, kad dėl sukčių veiklos gali prarasti pinigus banko sąskaitose, o kas šešto asmens artimieji šiemet nukentėjo nuo sukčių, rodo reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.

Policija sako, kad šiemet užfiksuota 25 proc. daugiau sukčiavimo atvejų nei pernai. Pasak finansinių nusikaltimų ekspertų, švenčių laikotarpiu sukčiai tampa aktyvesni, todėl gyventojus ragina būti budriems.

„Per pirmus 10 mėnesių jau registruoti 3,6 tūkst. sukčiavimo atvejai. Palyginti su praeitais metais atveju skaičius išaugo ketvirtadaliu, o tarp nukentėjusiųjų – tiek įmonės, tiek fiziniai asmenys. Svarbu atsiminti, jog sukčiai neskirsto žmonių pagal amžių, lytį, išsilavinimą, o verslų pagal – pajamas. Kiekvienas mūsų sukčiams tėra pasipelnymo šaltinis ir savo spąstus jie spendžia visiems vienodai, todėl ir budrumą derėtų išlaikyti visiems“, – pranešime sako Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Trys iš keturių apklaustųjų mano, kad jiems pakanka informacijos apie sukčiavimo atvejus viešojoje erdvėje. 

Reprezentatyvų tyrimą šiemet pagal Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymą atliko bendrovė „Spinter“.

Rezultatai atskleidė, kad 39 proc. Lietuvos gyventojų pastebi sukčių suaktyvėjimą prieš šventes, 27 proc. neturėjo nuomonės, likę – suaktyvėjimo nepastebėjo. Trečdalis respondentų nesijaučia saugiai dėl savo pinigų ir baiminasi būti apgauti telefoninių ar interneto sukčių.

„Sukčiavimo schemos darosi vis įmantresnės ir sunkiau identifikuojamos, todėl  daug dėmesio skyrėme finansų rinkos dalyvių edukavimui – per šiuos metus surengėme 18 mokymų, organizavome edukacines veiklas su tarptautinėmis organizacijos, vykome į universitetus, rengėme diskusijas pinigų plovimo prevencijos temomis. Visgi šiemet kas šešto respondento artimųjų rate buvo nukentėjusiųjų nuo sukčių, tad turime toliau stiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę finansinių nusikaltimų užkardymui“, – sako Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovas Eimantas Vytuvis.

Tyrimas atskleidė, kad dažniausias sukčiavimo būdas, su kuriuo susidūrė 41 proc. apklaustųjų – apgaulingas pranešimas apie laimėjimą loterijoje ar siūlomas ypatingas „išskirtinis tik Jums skirtas pasiūlymas“.

Kas penktas respondentas susidūrė su bandymu išvilioti asmens duomenis prašant patikslinti juos atsiųstoje anketoje, paspaudus ant nuorodos ar atsiųstuose dokumentuose. Tiek pat susidūrė su kvietimu investuoti žadant didžiulę finansinę grąžą ir raginimu skubiai reaguoti į problemą su paskyra.

„Jokiomis aplinkybėmis niekas negali prašyti jūsų asmens duomenų, banko prisijungimų ar suvesti savo kodus „SMART-ID“ programėlėje. Svarbiausia sulaukus netikėto skambučio ar žinutės sustoti ir ramiai įvertinti situaciją. Kilus nors menkiausiems įtarimams – geriausia pokalbį nutraukti, į gautas žinutes ar laiškus neatsakyti, žymėti juos kaip brukalą ir blokuoti siuntėjus. Nutraukus pokalbį, pravartu paskambinti oficialiems paslaugos tiekėjams, informuoti apie situaciją, apie įvykį pranešti policijai“, – sako E. Vytuvis.