Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Automobilio gaisras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt
Per penkis pirmus šių metų mėnesius Lietuvoje kilusių gaisrų skaičius yra mažiausias per pastaruosius 18 metų, skelbia ugniagesiai.
Nuo sausio iki gegužės šalyje kilo 4026 gaisrai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, ugnyje žuvo 53 žmonės, iš jų trys vaikai, 84 gyventojai patyrė traumų.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai užgesinti 4545 gaisrai, o juose žuvo 48 gyventojai, šiemet gaisrų kilo 11,4 proc. mažiau, tačiau juose žuvo penkiais gyventojais, arba 10,4 proc., daugiau.
Remiantis 2016–2020 metų gaisrų statistika, per penkis metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 5638 gaisrai, juose žūsta 51 gyventojas, šiemet gaisrų kilo 28,6 proc. mažiau, tačiau juose žuvo dviem gyventojais, arba 3,9 proc., daugiau.
Šiemet kilo vienas gaisras, per kurį žuvo keturi žmonės, iš jų trys vaikai. Penki gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes, o 39 gaisruose žuvo po vieną gyventoją. Pernai per šį laikotarpį kilo šeši gaisrai, per kuriuos žuvo po du šalies gyventojus, o 36 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę.
Miestuose žuvo 14 žmonių (26 proc.), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 39 (74 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2,8 karto daugiau žmonių nei miestuose.
13 gyventojų žuvo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 11 – dėl neatsargaus rūkymo, aštuoni – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, trys – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, du – dėl pašalinio ugnies šaltinio, po vieną – dėl savaiminio medžiagų užsidegimo, dėl sprogimo, dėl tyčinės žmonių veikos (padegimo), dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimo.
Dar 12 žmonių žūties priežastys tikslinamos.
BNS