Per pastaruosius tris mėnesius į Lietuvą iš Ukrainos atvyko 25 krovininiai traukiniai

Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Leonardas Marcinkevičius Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Per savaitę į Lietuvą vidutiniškai atvyksta du-trys traukiniai iš Ukrainos, teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot ministro, pagrindinė kliūtis, neleidžianti padidinti krovinių srauto, yra ne Klaipėdos uosto terminalas, kurio krova šiuo metu yra minimali, o srauto ribotumas pasienyje su Lenkija.

„Jeigu mes žiūrėtume paskutinių trijų mėnesių laikotarpį, tai į Lietuvą atvyko kokie 25 traukiniai su ukrainietiškais kroviniais. Daugiausiai tai yra grūdai, keliaujantys į Klaipėdos uostą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė jis.
 
M. Skuodis informavo, kad Lietuva bendradarbiauja su Lenkija ir Ukraina, siekiant plėtoti geležinkelio infrastruktūrą su šiomis šalimis.
 
„Problema yra ta, kad pas mus atvažiuoja tiek, kiek gali pravažiuoti per Lenkijos ir Ukrainos pasienį. Reikia išplėtotos infrastruktūros. Vienas dalykas, kuris tikrai bus ateityje, tai naujas transporto koridorius, kurio anksčiau nebuvo“, – tikino jis.
 
Tuo metu iš Lietuvos į Ukrainą, ministro teigimu, daugiausiai išvežama naftos produktų, kurių poreikis yra „milžiniškas“.
 
„Šiais klausimais palaikau tiesioginį glaudų ryšį su savo kolega Ukrainoje, infrastruktūros ministru. Žiūrime, kaip išplėtoti vieną terminalą, kad naftos krovinių iš Lietuvos į Ukrainą galėtume išvežti kuo daugiau“, – aiškino M. Skuodis.
 
Skaičiuojama, kad dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje įstrigo daugiau kaip 20 mln. tonų grūdų. Kadangi Ukraina prieš karą buvo laikoma viena pagrindinių grūdų eksportuotojų, įvairiose pasaulio dalyse buvo pradėta būgštauti dėl galimo bado.
 
Trečiadienį Jungtinės Tautos (JT) pranešė, kad nuo rugpjūčio pradžios iš Ukrainos per Juodąją jūrą eksportuota jau daugiau kaip pusė milijono tonų grūdų.
 
Pasak JT, nuo birželio pabaigos, kai Turkijoje buvo pasirašytas susitarimas atnaujinti ukrainietiškų grūdų eksportą, leidimas plaukti su atitinkamu kroviniu išduotas 36 laivams. Daugiau kaip ketvirtadalis iki šiol jau išplukdytų grūdų buvo skirta Turkijai, 22 proc. – Iranui ir Pietų Korėjai, 8 proc. – Kinijai, o dar 6 proc. – Airijai.